2014 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio miesto Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT įamžinimo Panevėžyje. Pagrindinis projekto tikslas – 100-to metų labdaringos veiklos sukakties Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas. Posėdyje siūlyta tuometinėje Džointo gatvėje (dabartinė Zikaro g.), pastatyti stelą šios organizacijos garbei.
Svarstymo metu vienintelis iš Panevėžio miesto tuometinių tarybos narių, Raimondas Pankevičius prieštaravo šio projekto įgyvendinimui. Savo pasisakymu R. Pankevičius ne tik apšmeižė žydų labdaros organizacijos veiklą, bet ir suklaidino kitus tarybos narius dėl Holokausto istorijos Lietuvoje.
Nacių okupacijos metais Lietuvoje buvo sunaikinta daugiau nei 90% čia gyvenusių žydų. Dėl tokio antisemitinio pasisakymo ir Holokausto neigimo, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkę Fainą Kuklianski, kuri 2015 m. raštu kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą dėl šio ciniško R. Pankevičiaus pasisakymo. Nuo tada buvo pradėtas tyrimas, pagal kurį iškelta baudžiamoji byla R. Pankevičiui. Pirmajame teismo posėdyje kovo mėn. R. Pankevičius pareiškė, kad per miesto tarybos posėdį 2014 m. jis apsiriko pasakydamas žodžius ir vietoj žodžių ,,žydų esesininkai‘‘, reikėjo pasakyti ,,žydų policija‘‘.
Į trečiąjį teismo baudžiamosios bylos prieš R. Pankevičių posėdį, 2016 m. gegužės 18 d., atvyko grupė jį palaikančių pagyvenusių panevėžiečių iš Rožyno kvartalo, kuriame jis gyvena. Tikėtina, jog jie, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip ir žydai, nukentėjo nuo represijų. Todėl stebina jų įraukimas į antisemitinius pareiškimus. Trečiojo teismo posėdžio metu R. Pankevičius pareiškė, jog neatsisako savo žodžių, kad žydai patys dalyvavo savo tautiečių žudynėse. Tik dabar jis tvirtina, kad 2014m. miesto tarybos posėdyje, jis citavo žodžius iš skirtingų šaltinių, kuriais naudojosi lietuvių istorikai, rašydami savo disertacijas. Tačiau nei viename iš paminėtų šaltinių nėra pasakyta, kad buvo žydų esesininkų, kurie per dieną Lietuvoje sušaudydavo po 5000 žydų. Panašūs pareiškimai skambėjo R. Pankevičiaus lūpų. Trečiojo teismo posėdžio metu, R. Pankevičius toliau šaipėsi ir tyčiojosi iš žydų, kalbėdamas su laikraščio ,,Lietuvos rytas‘‘ korespondente. Stengdamasis išsisukti iš susidariusios situacijos, jis vis keičia savo žodžius. Korespondentei pasakė, ,,kad buvo tokie išskirtiniai atvejai, kai žydų geto policininkai šaudė žydus“. Į jos klausimą, ar neišsižada savo pasakytų žodžių, R. Pankevičius užtikrintai atsakė ,,NE‘‘. ,,Aš išsakau citatas iš knygos, kurias parašė buvusieji geto kaliniai“ ir pan. Kaip teigė R. Pankevičius, turi būti atstatyta istorinė tiesa. Neaišku, kokią tiesą jis turėjo galvoje? Klausantis R. Pankevičiaus, kyla klausimas, o kas naikino ir šaudė Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio bei kitų mažų Lietuvos miestelių žydus, jeigu ten, getuose apskritai nebuvo žydų policijos? Pankevičius stengiasi išsisukti įvairiausiais būdais. Anot jo, esą savi savus šaudę Pietryčių Lietuvoje, o Vilniaus getuose žydų policija tik atrinkdavo pasmerktuosius ir juos nuvesdavo į Panerius – didžiausią žudynių vietą Lietuvoje. R. Pankevičius nesutinka su kaltinimais, apšmeižus žydus.
Panevėžio apylinkės teismas nutarė kreiptis dėl R. Pankevičiaus pasisakymo į Lietuvos istorijos institutą, į Lietuvos Genocido ir rezistencijos centrą, Vilniaus žydų Gaono muziejų,- visi teismui pateikė išvadą, jog nėra rasta jokių istorinių duomenų, kad žydai dalyvavo žydų žudynėse Paneriuose ir kitose Lietuvos apylinkėse. Istorikams nėra žinomi faktai apie žydų esesininkų veikusius būrius. Atsakingų įstaigų pateikti atsakymai paneigia visus R. Pankevičiaus pasisakymus. Nepaisant atliktų tyrimų, R. Pankevičius teismo metu traukė iš konteksto tai, kas jam naudinga, skaitydamas įvairias ištraukas.
Panevėžio žydų bendruomenė mano, kad būtina aktyviau priešintis Holokausto neigimui, nes toks yra tiesos ir garbės siekis. Pasaulis kovoja su panašiais išpuoliais – Holokausto neigimu tam, kad jis daugiau niekada nesikartotų. Lietuvos žydai gerbia lietuvius, kurie rizikuodami savo ir savo šeimų narių gyvybėmis, gelbėjo žydus Holokausto metu.Teismo procesas dar nesibaigė, kadangi teisėjo spendimu, teismas turi išanalizuoti R. Pankevičiaus pateiktą medžiagą ir nuspręsti, ar prijungti tuos dokumentus prie bylos. Sekantis teismo procesas vyks šių metų rugpjūčio 10 dieną.