Neseniai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje apsilankė Nicholas Dean JAV Valstybės departamento Specialusis pasiuntinys Holokausto reikalams. Neatsitiktinai. Holokausto neigimo  pakilimas Lietuvoje sutapo su jo apsilankymu. Izaelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantys, tarpukariu iš Lietuvos išvykę, žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Daugėjant klausimų, kodėl esant analogiškoms aplinkybėms, vieni asmenys gavo lietuvišką pasą, kiti nebegauna, padėtį pradėjo tirti Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų, Migracijos departamento pareigūnai, Seimo nariai. Pilietybės įstatyme rašoma viena, o kalbama kitkas ir kyla klausimas, kaip gali kiekvienas valdininkas interpretuoti istoriją? Ir vėl Lietuvoje daroma istorijos revizija, o tai vienas iš būdų neigti Holokaustą. Koks gajus yra antisemitizmas Lietuvoje, įrodo pilietybės sugrąžinimo praktika, bandant primesti nuo persekiojimo bėgusiems žydams, kad jie Lietuvą paliko ne dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Kitas pavyzdys – vadinamasis Laisvas laikraštis, kuris spausdina antisemitinius straipsnius. Bendruomenė apskundė šį laikraštį prokuratūrai, bet niekas nepradėjo ikiteisminio tyrimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis Raimundas Pankevičius stojo prieš teismą dėl skandalingų antisemitinių pasisakymų Panevėžio savivaldybės tarybos posėdyje. Jis teisiamas už viešą pareiškimą, esą Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje žydai šaudė žydus. Maža to, į teismą R. Pankevičių atlydėję politiniai kaliniai ir tremtiniai, kurie antrajame posėdyje bandė garsiai protestuoti, taip pat įtraukiami į antisemitinį išpuolį. Keista, kad teisme nedalyvavo nei vienas Panevėžio miesto tarybos narys. Su Lietuvos žydų bendruomene dirbantys teisininkai buvusio Panevėžio tarybos nario R. Pankevičiaus viešus pasisakymus įvertino kaip antisemitinį išpuolį, iškraipantį istorinius faktus. Žydai prašo viešo atsiprašymo. Skandalingus, prieš žydus nukreiptus R. Pankevičiaus pareiškimus, žydų bendruomenė kentėjo ne vienerius metus, į prokuratūrą kreiptasi, išsekus kantrybei ir neapsikentus nuolatinio žeminimo.

Nepaisant šių nemalonių žydams dalykų, kurie nėra nauji, bet jie skaudina ir nuvilia, mes laukiame didelės Pesacho šventės. Bendruomenė turi būti vieninga, aš kreipiuosi į jaunus, vyresnius ir pagyvenusius. Bendruomenė stipri, kai jos nariai yra lojalūs bendruomenei. Turime gerbti vienas kitą, mūsų nedaug, bet  ji – mūsų namai ir visų bendras reikalas.

Pesachas jau čia pat, primindamas mums visiems šventas tradicijas ir galimybę džiaugtis. Minime žydų išsilaisvinimą iš Egipto faraono tironijos ir žiaurumo. Pesachas – žydų bendruomenės atgimimas. Šią šventę žydai visame pasaulyje pasitinka su džiaugsminga nuotaika. Gražus metų laikas, kai geri draugai ir šeimos nariai susirenka kartu švęsti išsilaisvinimo stebuklo, linkėdami vienas kitam taikos ir džiaugsmo. Ta proga aš noriu palinkėti laimės jūsų namams ir daugiau gerumo širdyje.

Prisiminkime, kad Agada yra žydų tekstas, kuriame išdėstoma Pesacho išvakarių ,,Sėderio” tvarka. Teksto skaitymas prie Sėderio stalo yra Toros įsakymo priminimas kiekvienam žydui: “Papasakokite savo sūnui” apie žydų išlaisvinimą iš vergijos Egipte, kaip aprašyta Toros „Išėjimo knygoje“.