Radvilė Rimgailė-Voicik

Mokslinis Izraelio leidinys „Israel Journal of Plant Sciences“ publikavo doktorantės Radvilės Rimgailės-Voicik straipsnį apie Lietuvos geobotaniką Dr. Abromą Kisiną. Radvilė yra LŽB bendruomenės leidinio „Beigelių krautuvėlė“ redaktorė. Čia pateikiama ištrauka iš mokslinio straipsnio.

„Plant community associations and complexes of associations in the Lithuanian seashore: retrospective on the studies and tragic fate of the botanist Dr Abromas Kisinas (1899–1945) “. Vertimas: Augalų bendrijų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje: tyrimų retrospektyva ir tragiškas botaniko Dr. Abromo Kisino (1899–1945) likimas.

Prof. Jonas Remigijus Naujalis ir  Radvilė Rimgailė-Voicik

Iš įžangos:

Daugeliui Europos, o ir kitų pasaulio šalių augalų tyrėjų botaniko Abromo Kisino pavardė gali būti visai negirdėta. Ir tai neturėtų stebinti, kadangi tragiško likimo Lietuvos pilietis A. Kisinas tiesiog nespėjo paskelbti savo pajūrio smėlynų augalų bendrijų tyrimų, atliktų XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, rezultatų prestižiniuose moksliniuose žurnaluose. Todėl ir liko daugumai botanikų, visų pirma augalų ekologų, visai nežinomu ar mažai žinomu mokslininku.

A.Kisino rankraštis

A. Kisino disertacinis fitosociologinis darbas „Augalų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje (Be Klaipėdos krašto)“ 1936 m. lietuvių kalba su santrauka vokiečių kalba atspausdintas Lietuvoje leistame mokslinių darbų rinkinyje „Vytauto Didžiojo Universiteto Matematikos-Gamtos Fakulteto Darbai 1936“. Smėlynų bendrijas tyrinėjantys įvairių kartų Lietuvos botanikai šio A. Kisino darbo nėra užmiršę ir juo remiasi publikuodami savo tyrimų duomenis. Šį A. Kisino darbą žino ir daugelis Vilniaus universitete biologiją anksčiau studijavusių ir dabartinių studentų, kadangi jau daugiau nei dvidešimt metų A. Kisino darbas yra specialiai nagrinėjamas disciplinos „Biocenologija“ seminaruose (vadovas prof. J. R. Naujalis). A. Kisinas įtrauktas į visas tris Lietuvoje po II-ojo pasaulinio karo išleistas bendro pobūdžio enciklopedijas. Galima teigti, kad A. Kisinas kaip botanikas ir kaip žmogus Lietuvoje nėra užmirštas. Iš kitos pusės, A. Kisino darbo apie pajūrio smėlynų augalų bendrijas visai nėra paminėtas vokiečių mokslininko Paulo (1953) monografijoje apie Kuršių nerijos augaliją ar Estijos lichenologo ir mokslo istoriko H. Traso (1976) parengtoje monografijoje, kurioje detaliai analizuojama geobotanikos raida ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Tikriausiai taip atsitiko todėl, kad A. Kisino darbas buvo parašytas lietuvių kalba ir paskelbtas mažai žinomame leidinyje. Mes manome, kad apie neeilinę A. Kisino asmenybę, kai kurias jo gyvenimo peripetijas ir atliktus smėlynų bendrijų tyrimus tikslinga būtų supažindinti ir kitų šalių botanikus. Dabar jau mirę A. Kisino amžininkai, buvę žymūs XX a. antros pusės Vilniaus universiteto botanikos profesoriai Antanas Minkevičius ir Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė, kartu su A. Kisinu studijavę ir jį pažinoję Vytauto Didžiojo universitete, vienam iš šios publikacijos autorių J.R. Naujaliui yra sakę, kad A. Kisinas buvo ne tik itin darbštus, kūrybingas, labai išsilavinęs, bet ir talentingas gamtininkas.

Beigelių krautuvėlės 2015 m. Nr.1 R. Rimgailė-Voicik rašė:

Išskirtinė asmenybė, kurio surinkti augalų pavyzdžiai saugomi VU herbariume yra Abraomas Simcha Kisinas. Jis 1899 m. gimė Jokūbo ir Chajos šeimoje Panevėžyje. Nuo 1918 m. A. Kisinas pradėjo dirbti mokytoju ir su pertraukomis mokytojavo visą savo gyvenimą. Ypač didelį dėmesį A. Kisinas skyrė hebrajų kalbai. Jis buvo aktyvus visuomeninių, politinių organizacijų narys, dirbo Žydų reikalų ministerijoje, priklausė Lietuvos socialistų sionistų partijos centriniam komitetui, dienraščio „Žodis“ (jid. Dos Vort) redakcinei kolegijai, redagavo Lietuvos hebrajų kalbos mokytojų sąjungos leidinį „Švietimo keliais“ (hebr. Bemishole hakhinukh) ir pirmininkavo šiai organizacijai, buvo gimnazijos direktoriaus pavaduotoju. Profesorius K. Regelis paragino gabų studentą pradėti Baltijos jūros pakrantės augalijos tyrimus. 1925-1926 m. pavasariais ir vasaromis A. Kisinas atliko pajūrio smėlynų augalijos tyrimus, kuriuos apibendrino 1927 m. apgintame diplominiame darbe „Kopų augmenija Palangos pakrantėje“, kuris buvo atspausdintas tuo laikotarpiu mokslo pasiekimus Lietuvoje populiarinusiame žurnale „Kosmos“. Lietuvos pajūrio augalų asociacijas ir asociacijų kompleksus A. Kisinas tyrinėjo ir vėliau, iš šios temos parengė ir 1934 m. apgynė disertacinį darbą. Deja, 1941 m. dr. A. Kisinas su žmona vaikų gydytoja Pesia Kisiniene ir dukrele Avivit pateko į Kauno getą. Yra žinoma, kad A. Kisinas buvo vienas iš Rozenbergo štabui specialiai atrinktų keturių žydų poliglotų, kurie A. Mapu gatvėje buvusiame pastate rūšiavo iš Kauno žydų atimtas knygas ir vertingąsias ruošė persiuntimui į Berlyną. Tikėtina, kad gete dr. A. Kisinas ir toliau aktyviai dalyvavo pogrindinėje sionistų veikloje. Kai 1944 m. Kauno getas buvo likviduotas, botanikas išvežtas į Dachau-Kauferingo stovyklą, kur mire 1945 m., iki išvadavimo likus vos porai mėnesių. Jo žmona Pesia ir dukra Avivit išgyveno ir visą gyvenimą išliko dėkingos prof. Tado Petkevičiaus šeimai ir Bronislovui bei Juozui Paukščiams. Viename iš Dachau stovykloje parengtų Nitzotz (hebr. kibirkštis) – vienintelio to meto žinomų periodinių leidinių hebrajų kalba Europoje – numerių yra pateiktas Mendelio Sadovskio tekstas „Trisdešimt dienų po Abraomo Kisino mirties“. Apie savo mokytoją M. Sadovskis rašė: „Niekada gyvenime nepamiršiu tavo juodų akių, mokytojo, ieškotojo ir vadovo žvilgsnio. Tu buvai griežtas ne tik mums, savo mokiniams, bet ir sau. <…> Tu niekada nesiliovei praturtinti savo mokinius žiniomis ar artimiau juos supažindinti su gamta, gyvuoju pasauliu. Visuomet rinkai augalų ir gyvūnų pavyzdžius ir saugojai kiekvieną žolę, kurią surasdavai. Ir tu buvai ištvermingas, nepajudinamas, toks, kokia yra žydiška prigimtis. Tau neužtekdavo tik surasti augalą, tu eksperimentuodavai su juo ir suteikdavai jam vardą – ne šiaip kokį, bet seną-naują vardą iš biblijos. Gamta… ir hebrajų. Hebrajų kalboje tavo pasaulis buvo beribis. Tau mirus, tavo tauta prarado gerą, ištikimą sūnų. Ir sionistų judėjimas neteko vieno iš jam likusių pionierių, idėjinio žmogaus ir ištikimo draugo, kuris visą laiką dirbo ir skatino jaunimą kovoti už tėvynę, už Izraelį.“