sekunde.lt

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis Raimundas Pankevičius stojo prieš teismą dėl skandalingų antisemitinių pasisakymų Panevėžio savivaldybės tarybos posėdyje. Dešiniųjų pažiūrų politikas teisiamas už viešą pareiškimą, esą Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje žydai šaudė žydus.

Į posėdį Panevėžio apylinkės teisme suvažiavo abiejų pusių palaikymo komandos. R. Pankevičių atlydėjo politiniai kaliniai ir tremtiniai, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną – Lietuvos bei Izraelio žydai. Pasak G. Kofmano, organizacijos „Beigelių krautuvėlė“, kovojančios su antisemitizmo ir neapykantos kurstymu, teisininkai buvusio Panevėžio tarybos nario R. Pankevičiaus viešus pasisakymus įvertino kaip antisemitinį išpuolį, iškraipantį istorinius faktus. Žydai prašo viešo atsiprašymo.

Memorialų pasirodė per daug

Pankevičius kaltinamas, kad dar 2014-ųjų rugsėjį, būdamas Panevėžio tarybos nariu, posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros organizacijos „Džoint“ veiklos atminimo įamžinimo Aukštaitijos sostinėje, viešai neigė nacistinės Vokietijos nusikaltimus žydų tautai ir asmenims, sakydamas, kad Lietuvos holokausto aukos pačios vienos kitus išžudė, kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių per dieną myriop pasiųsdama tūkstančius tautiečių.

Tąkart Panevėžio taryba kone vieningai pritarė vietos žydų prašymui J. Zikaro g. pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ 100-ąsias metines. Tačiau R. Pankevičiaus sviesti emocingi kaltinimai iki šiol pasaulio žydus remiančiam labdaros fondui šokiravo jų bendruomenę.

Pankevičius pareiškė ne tik nematantis labdaringos fondo veiklos, bet dargi įtariantis istorijos nutylėtus sukčiavimo faktus. Maža to, politikas per Tarybos posėdį leido suprasti, kad patys žydai yra kalti dėl savo tautos tragedijos. Esą Antrojo pasaulinio karo metais žydų esesininkai Pietvakarių Lietuvoje per dieną sušaudė po 5000 žydų.

Teisme R. Pankevičius tvirtino prieš porą metų pasakytų žodžių neišsižadantis. Tiesa, TS-LKD narys pabrėžia, kad tąkart Tarybos posėdyje iš susijaudinimo suklydo – praleidęs vieną žodį.„Norėjau pasakyti žydų policija ir esesininkai. Žydai buvo gestapininkai, ne esesininkai, o tai dar blogiau“, – teisme bandė aiškinti R. Pankevičius.

Pažėrė pribloškiančią versiją

Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių atstovas tvirtina skandalingus faktus surinkęs studijuodamas kovų už nepriklausomą Lietuvą istoriją. Anot jo, tai, kas kalbama apie holokaustą, tėra sovietmečio palikimas.

„Buvo daug tragiškiau, nei dabar įsivaizduojame. Nes žydus žudė ne tik vokiečiai, lietuviai, bet ir patys žydai. Jų getuose įkurta policija prižiūrėjo, kad tautiečiai nepabėgtų, atrinkdavo, ką sušaudyti. Baisiausia, kad žydų policininkai žinodavo, kur jų tautiečiai slepia vaikus, juos ištraukdavo ir nužudydavo. Vakaruose, pavyzdžiui, Čekijoje, žydų policininkai rūpinosi savo žmonėmis. O Lietuvoje vokiečiai duodavo žydams vaistų nuo šiltinės, bet žydų policininkai reikalavo už juos sumokėti – gydytis galėjo tik turtingi žydai. Tai, kad dabar man keliamos pretenzijos, yra nepateisinamas tamsumas. Neįmanoma nuslėpti fakto, kad žydai žudė žydus“, – teisme dėstė R. Pankevičius.

Anot jo, esą savi savus šaudę Pietryčių Lietuvoje, o Vilniaus getuose žydų policija tik atrinkdavo pasmerktuosius ir juos nuvesdavo į Panerius – didžiausią žudynių vietą Lietuvoje. Pankevičius nesutinka su kaltinimais apšmeižus žydų tautą. Jis aiškina siekiantis, kad holokausto tragedija būtų „išplėsta daugiau nei biurokratiškai“.

Prokurorei pasiteiravus, kaip holokausto klaikumas yra susijęs su miesto Taryboje svarstytu klausimu dėl stelos pastatymo „Džoint“ organizacijai, R. Pankevičius tvirtino, jog jam buvo įkyrėję, kad nebe pirmą kartą Savivaldybė spaudžiama vykdyti žydų norus.

„Kasmet būdavo Panevėžyje įamžinamas žydų atminimas. O dokumentai tam neparuošti, jokių įrodymų, už ką tokia pagarba. Man tiesiog trūko kantrybė“, – dėstė R. Pankevičius.

Klausydamiesi kraupo

Klausydamiesi buvusio Tarybos nario, tremtinių ir politinių kalinių atstovo kalbos salėje sėdintys žydai baisėjosi. „Čia žmogus visai be smegenų. Jis nesveikas“, – vieni per kitus kuždėjosi Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Šokiruotas buvusio ryškaus Panevėžio politiko, TS-LKD atstovo pareiškimų G. Kofmanas teigė neišmanantis, iš kur šis traukęs tokius faktus. Anot jo, Lietuvoje getuose, išskyrus Panevėžio, gyvavusiame tik 40 dienų, iš tiesų veikė žydų policija: Vilniuje – 250 žydų policininkų, Kaune – 200. „Jų pagrindinė funkcija buvo palaikyti tvarką getuose. Vien Vilniaus gete gyveno apie 45–50 tūkst. žydų. Tai pusė miesto! Patys suprantate, kas būtų, jei tokia minia liktų be priežiūros. Bet žydų policija gelbėjo žydus. Kaune, Vilniuje labai daug tokių atvejų užfiksuota. Nesuprantu, kokia literatūra R. Pankevičius remiasi. Akivaizdu, kad pats nesupranta, ką šneka“, – tvirtino G. Kofmanas. Jis sutinka, kad Vilniaus geto žydų policijos komendanto, pusiau lenko, pusiau žydo Jakovo Genso veikla iki šiol tebevertinama dviprasmiškai.

„J. Gensas, bandydamas išsaugoti nuo sušaudymo kuo daugiau žydų, su vokiečių administracija vesdavo derybas. Jie prašydavo pristatyti 1500 žydų, o jis surinkdavo pinigus, auksą, kad išpirktų bent pusę pasmerktųjų, ir būdavo sušaudoma 700–800, dauguma ligotų, pagyvenusių žmonių. Iki šiol vyksta ginčai, kuo J. Gensą laikyti – nusikaltėliu ar gelbėtoju“, – pasakojo G. Kofmanas.

Lietuvoje 1941–1944-aisiais sušaudyta apie 200 tūkst. žydų.

Užtektų atsiprašymo

Skandalingus prieš žydus nukreiptus R. Pankevičiaus pasisakymus, pasak G. Kofmano, bendruomenė kentėjusi keletą metų. Anot pirmininko, į prokuratūrą kreiptasi išsekus kantrybei ir neapsikentus nuolatinių žeminimų. Dar 2011-aisiais Panevėžio tarybai svarstant klausimą dėl memorialinės lentos atidengimo iš šio miesto kilusiam žydų tautybės aktoriui Benjaminui Zuskinui, politikas pareiškė, neva šis menininkas uoliai tarnavęs represinėms struktūroms.

„Apie B. Zuskiną irgi buvo išgalvojęs nesąmonių, kad jis ir enkavėdistas, ir kagėbistas, o iš tiesų žmogus, nukentėjęs nuo stalinizmo, kaip ir visi antifašistinio žydų komiteto nariai, sušaudytas“, – piktinosi G. Kofmanas. Jo nuomone, teisminis procesas, istorinių faktų nagrinėjimas užtruks ne trumpiau nei metus. Lietuvos žydų bendruomenė, pasak G. Kofmano, teismo prašo tik vieno – pripažinti R. Pankevičių kaltu baudžiamojoje byloje ir įpareigoti jį viešai atsiprašyti. „Žmogus, kuris nesigilina į savo valstybės istoriją, bet nori pasirodyti didvyriu, vykdo negerą darbą ne tik prieš žydus, bet ir žemina Lietuvą“, – mano G. Kofmanas.

Prasilenkia su faktais

Lietuvos istorijos instituto mokslinės bendradarbės dr. Eglės Bendikaitės teigimu, R. Pankevičiaus pasisakymuose šlubuoja istorinio laikmečio bei konteksto suvokimas, akivaizdus istorinių žinių trūkumas. „Jo pasisakymuose minimi faktai yra selektyviai atrinkta informacija, papildyta nepatikrinta, archyviniais dokumentais nepagrindžiama ir absoliučia dauguma atvejų klaidinga interpretacija, pagrindžiančia jo subjektyvų istorijos supratimą, bet mažai ką bendro turinčia su istoriniais faktais“, – nuomonę išsakė E. Bendikaitė.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

2016-03-25