bernardinai.lt
Donatas Puslys
Paskutinėje pokalbio su žymiu Izraelio rašytoju Amosu Ozu dalyje kalbėjomės apie naujausią jo romaną „Judas“. Šis romanas paliečia ir biblinę istoriją apie Jėzaus išdaviką Judą Iskarijotą. „Aš nuo labai jaunų dienų žinau, kad Naujajame Testamente Judas yra viso tūkstantmečio krikščioniško antisemitizmo šaltinis – visa istorija apie 30 sidabrinių, pats žymiausias pabučiavimas visoje istorijoje – išdaviko pabučiavimas, kuriuo jis pardavė savo mokytoją, Dievo sūnų. Manau, kad tai yra nuodinga istorija, bjauri istorija,“ – teigė A. Ozas.
Grįžkime nuo politikos prie literatūros. Naujausia Jūsų knyga vadinas „Judas“. Pradėsiu nuo labai paprasto, tačiau man aktualiausio klausimo – kada galime laukti angliško knygos vertimo, nes mačiau, kad olandų kalba ši knyga jau yra.
Angliškas vertimas turėtų pasirodyti rugsėjo mėnesį. Galbūt jau yra lietuviškas vertimas, apie kurį irgi nieko nežinau (juokiasi, red. past.). „Judas“ jau pasirodė ne tik olandiškai, tačiau ir itališkai, vokiškai, ispaniškai, lenkiškai. Žinau, kad Varšuvoje ši knyga pateko ir į bestselerių sąrašus.
Man įdomu yra pats procesas, kurio metu gimsta knyga. Nuo ko viskas prasideda? Ar pradžioje turite pasakojimo įsivaizdavimą ir veikėjai gimsta tam, kad perteiktų visą tą pasakojimą? O gal priešingai, pradžioje yra keli veikėjai, nuo kurių ir pradeda rutuliotis visa pasakojimo gija?
Negaliu kalbėti už kitus, viskas prasideda nuo veikėjų, o ne nuo siužeto, ne nuo kokių nors atskirų scenų, idėjų ar žinių. Su savimi nešiojuosi kelis veikėjus, kurie nė nežinau, iš kur ateina, nes nesiremiu realaus gyvenimo pavyzdžiais. Ilgą laiką gyvenu kartu su tais veikėjais, kol pagaliau pradedu rašyti. Siužetas gimsta, kai tie skirtingi veikėjai užmezga santykius mano galvoje.