22-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“ su vienu iš garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitoriumi, Nacionalinės premijos laureatu Maestro Anatolijumi Šenderovu, rengė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė. Maestro A. Šenderovą kalbino Kamilė Rupeikaitė.

   Unikalaus talento šiuolaikiniu kompozitoriumi dažnai vadinamas A.Šenderovas, visada su šypsena, humoru ir gera energija linksmai pasakojo apie savo šeimą, kelią į muzikos aukštumas. Šiandien Lietuva gali didžiuotis jo kūriniais, nei vienas neguli stalčiuje, jie modernūs, juos groja daugelis muzikantų ir orkestrų, be to vis gimsta naujos atlikimo versijos.  Kai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje rengiami ,,Likimų” vakarai, salėje susirenka daug žmonių, o vakarui pasibaigus, visi jaučiasi pozityvių džiugių emocijų įkvėpti. Ir kaip nesidžiaugsi, jei geri atlikėjai groja puikią muziką, o su auditorija kalbasi garsus kompozitorius, kurio muzika yra aktuali, klausytojas jaučia, kad ji kaip šių dienų gyvenimas.

   Anatolijui Šenderovui svarbu, kad publika neliktų abejinga jo muzikai, t.y. kad ji pasiektų žmogaus mintis ir jausmus. ,,Muzika, kaip ir dailė yra universali jausmų, proto ir intelekto kalba. Visada stengiausi kalbėti pozityviai, apeliuoti į pačius gražiausius žmogaus jausmus ir emocijas. Tik kultūrą mes galime priešpastatyti agresyvumui ir neapykantai. Per kultūrą mes galime kalbėti su visu pasauliu, tapti pastebimais ir labiau suprantamais. Mūsų tautos tema užima mano kūryboje labai svarią vietą. Per ją aš matau pasaulį ir džiugu jausti, kad tai tik sustiprina auditorijos susidomėjimą. Net jei auditorija ne viską supranta, visada ką nors pajus“, – sako A.Šenderovas, ,,Likimų” vakare užbūręs bendruomenę savo prisiminimais ir muzika, kurią atliko Tomas Petrikis (altas), fortepijoninis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas),  Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas)  ir Povilas Jacunskas (violončelė).

   A.Šenderovas – vienintelis žydų kompozitorius, kuriantis Lietuvoje ir šioje šalyje tapęs vienu populiariausių, o jo muzika skamba visame pasaulyje. Šiemet 70-mečio proga garsiam kūrėjui buvo įteiktas aukščiausias Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimas – Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šie apdovanojimo pavadinimo žodžiai skamba tarsi specialiai skirti A. Šenderovui. Kompozitorius sako, netikintis, kad muzika gali pakeisti agresyvėjantį pasaulį, bet ji gali skatinti žmogų pozityviai veiklai. ,,Likimų“ vakare pagrotas ,,Dialogas smuikui ir altui“ – konfliktiškas dialogas, pasibaigęs susitaikymu. Dažną klausytoją pagauna šilti jausmai, išgirdus į kūrinius įpintas žydiškas melodijas. Absoliučią klausą turinčio kompozitoriaus abu tėvai buvo profesionalūs muzikantai: tėvas violončelininkas, mama pianistė, o senelis – klezmeris su nepaprasta klausa.

 ,,Likimų“ vakare buvo rodomi unikalūs Telefilmo kadrai, kuriuose grojo Anatolijus Šenderovas su savo tėvu violončelininku,  taip pat mamos ir tėvo koncertas bei filmuoti Litvakų kongreso kadrai, kai buvo A.Šenderovo ciklo ,,Iš Užmirštos knygos“ premjera, o 7 žydų dainas atliko Liora Grodnikaitė.

   Garsus žydų liturginės muzikos atlikėjas, tenoras- kantorius Joseph Malovany, dainavęs nemažai šiuolaikinių kompozitorių kūrinių žydiškomis temomis, apie Šenderovo kūrybą yra taikliai pasakęs: „Šenderovo muzika unikali tuo, kad jam, negyvenusiam Izraelyje ir pokario metais neturėjusiam galimybės pažinti savo šaknų, itin gerai pavyko absorbuoti, išreikšti ir perteikti žydų muzikos esmę, tradicinius tiek liturginės, tiek pasaulietinės muzikos motyvus, ir paversti juos menu. Šenderovas yra puikus simfonistas,suprantantis ne tik pavienius orkestro instrumentus, bet ir jų kombinacijas, bei kokius efektus tos kombinacijos sukuria. Žydiškus motyvus Šenderovas naudoja labai protingai. Rašydamas kantoriui, kurio partija labiau rečitatyvinė, negu melodinė, jis rašo taip tobulai, tarytum būtų su tuo suaugęs […] Šenderovas unikaliai kombinuoja tradicinius sinagogos muzikos motyvus, kuriuos mes, kantoriai, kildiname Mi Sinai – iš to laikotarpio, kai Dievas prieš 3500 metų davė Torą žydų tautai ant Sinajaus kalno – su šiuolaikine orkestro technika, sukurdamas efektus, liudijančius jo talentą ir meistriškumą“ (iš K. Rupeikaitės pokalbio su kantoriumi J. Malovany).

  Biografijos faktai. A.Šenderovas gimė Vilniuje.1967 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. E.Balsio kompozicijos klasę). 1990 m. išvyko stažuotis į Tel Avivo S.Rubino muzikos akademiją. 1995-1997 m. studijavo kompoziciją Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijoje.Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių muzikos festivalių, pastatyti trys baletai – „Mergaitė ir mirtis“ 1982 m., „Dezdemona“ 2005 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, „Mary Stuart“ 1987 m. „Vanemuine“ teatre Tartu (Estija).

Nuotraukose ,,Likimų“ vakaro akimirkos.