Rotšildo fondas Vilniuje surengė tarptautinę konferencija apie žydų kapinių paveldą

Rotšildo fondas Europai (Rothschild foundation Hanadiv) Vilniuje 2015 m spalio 25-28 d. surengė konferenciją žydų kapinių paveldo reikalams aptarti.

Konferencija “Tarpdisciplininiai seminarai Europos žydų kapinių klausimais: teorija, politika, valdymas ir informacijos platinimas” su profesionalais iš įvairių Europos valstybių truko keturias dienas. Į Vilnių susirinko ekspertai, dirbantys su žydų kapinių istorija ir problemomis po Holokausto: mokslininkai, geneologai, žydų bendruomenių ir federacijų bei religiniai lyderiai, NVO ir kapinių paveldo politikos formuotojai, kurie siekė trijų tikslų:

Apžvelgti atliktus darbus ir pasiekimus,po Krokuvoje 2013m. surengtos konfrencijos apie žydų nekilnojamąjį kultūros paveldą. Vilniausžydų bendruomenėje vykusioje konferencijoje buvo sudaryta galimybė aptarti, kas nuveikta ir įvertinti rezultatus. Organizacijos taip pat dalinosi patirtimi apie savo svarbiausius projektus, įskaitant naujas tendencijas, kai mokslas ir technologiniai atradimai padeda greičiau ir geriau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, ieškant sunaikintų kapinių.
Nagrinėti svarbius, šiandien kylančius, klausimus prie apskritojo stalo ir specialistų grupėse, ypač aktualias temas apie žydų kapinių paveldo išsaugojimą.
Skatinti būsimą bendradarbiavimą tarp Vilniuje dalyvaujančių organizacijų, svarstyti, kaip jos galėtų dirbti kartu, skatinti tarpvalstybinių ryšių galimybes ir tolesnį strateginį bendradarbiavimą.

Sally Berkovic – Rotšildo fondo vykdančioji pareigūnė sako, kad Vilniaus konferencija labai pozityvi proga žmonėms susirinkti, gauti naujų žinių ir suprasti, kokie pokyčiai vyksta , sprendžiant Europos žydų kapinių likimą. ,,Konferencija vyksta intensyviai, pristatomi įdomūs tyrimai, moksliniai darbai, o per kavos pertraukėles turime galimybę pasikalbėti, išsiaiškinti domininčias detales. Aš kaip organizatorė manau, kad viskas vyksta labai gerai”. Paklausta apie diasporoje ir Lietuvoje aptarinėjamą Šnipiškių kapinių vietos ir Sporto rūmų remonto projektą, Sally Berkovič atsakė, kad ,,tema nėra šios konferencijos dėmesio objektas, visi išklausė Lietuvos Vyriausybės atstovės kalbą, girdėjo pažadus pateikti konkretų planą kitais metais, o toliau Žydų bendruomenė ir Vyriausybė spręs”,- sakė Sally Berkovič.

Konferencijoje dalyvaujanti Ruth Gruber yra sukūrusi tinklapį apie Žydų paveldą, kuriame siūloma keliauti, pažinti žydiškąjį paveldą visame pasaulyje.

R. Gruber:

Man svarbu dalyvauti Vilniaus konferencijoje, nes aš tvarkau tinklapį apie paveldą, kurį siūlau prenumeruoti, kasdien pateikiu informaciją apie įvairias pasaulio šalis. Aš ir apie Lietuvą rašiau savo tinklapyje, apie žydų paveldą, jo saugojimą. Prieš kelionę girdėjau apie Šnipiškių kapines. Visus konferencijos dalyvius vežė į Šnipiškes. Mums svarbu pamatyti, kaip viskas atrodo ir suprasti visas aplinkybes. Manau, kad daugelis žmonių, kurie apie Šnipiškes dabar skaito, įsivaizduoja, kad ten yra veikiančios žydų kapinės, bet pamačiusi, supratau viską, kas atsitiko su ta vieta per daugelį dešimtmečių. Kapinių nėra, kos likviduotos prieš daugiau nei 60 metų. Numatyta buvusių Sporto rūmų rekonstrukcija, nėra paprastas klausimas, reikia viską spręsti kompleksiškai. Kol kas sukeltas tik politinis skandalas. Labai svarbu, kad visuomenei būtų pateiktas visas projektas, matytume, ką ten ketinama daryti. Pastatai ant kapinių – ne vien Lietuvoj yra. Visoje Europoje jų galima rasti. Tai paplitęs reiškinys.

Samuel Gruber – kultūros paveldo konsultantas, dalyvaujantis įvairių dokumentų, mokslinių tyrimų, konservavimo, parodų ir švietimo projektuose JAV ir Europoje. Architektūros istorikas ir archeologas, patyręs žydų meno, architektūros, istorinių vietų žinovas, dažnai keliauja ir Lietuvoje lankėsi nekartą:

S.Gruber: Puiki konferencija, susirinko daug talentingų žmonių, jų pranešimai labai įdomūs, plati patirčių įvairovė, o pateiktų mokslinių darbų apie žydų kapinių paveldosaugą lygis yra aukštas. Mums visiems kyla klausimų, Vilniuje gavome nemažai atsakymų. Yra klausimų, į kuriuos niekas negali atsakyti, ieškome bendrai geriausio sprendimo. Aš ne pirmą kartą Lietuvoj, bet prisimenu įspūdį , kurį patyriau prie kelerius metus, čia pamatęs apleistas, apgriuvusias kapines, suniokotus antkapius. Šokiruojantis liūdnas vaizdas. Kitą kartą atvykau su JAV kapinių išsaugojimo komisija, o dabar galiu pasakyti, kad matau pažangą. Dalyvaudamas Vilniaus konferencijoje, supratau, kokie dramatiški pokyčiai įvyko per pastaruosius porą metų. Labai svarbu paminėti senųjų, Olandų g. esančių Vilniaus žydų kapinių tvarkymą, kur stovėjo 7 000 antkapių. Ten ne tik žydų kapai, bet istorinė miesto vieta, kuri primena, buvus Vilniaus žydų bendruomenę. Džiaugiuosi, kad keičiasi požiūris į žydų kapinių tvarkymą. Lietuvos gyventojai neturėtų pamiršti, kad Lietuvoje yra 200 žydų kapinių, kurios turi būti sutvarkytos, sužymėtos, aprašytos dokumentuose ir saugomos. Jos yra mažuose mieteliuose, kur buvo daug praradimų per nacių ir sovietų okupacijas, bet dabar Nepriklausomoj Lietuvoj, tikėkimės, žydų paveldui bus rodomas deramas dėmesys.

Į klausimą apie Šnipiškų kapinių istoriją, S.Gruber atsakė, jog reikalas yra sudėtingas, nes jos buvo visiškai sugriautos ir sunaikintos 1953m. Kapinių vieta turi būti išsaugota, reikia labai atsargiai elgtis su bet kokiomis statybomis. Laukiu, kada bus Sporto rūmų renovacijos planas. Manau, kad rūmai turi būti renovuoti arba nugriauti. Jei jie bus renovuojami, nereikėtų trikdyti vietos, kur dar galėtų būti kapai. Noriu priminti Treblinkos koncentracijos lagerio pavyzdį, kai ištyrus paaiškėjo, kad būta kapų, kur niekas nesitikėjo. Pirmiausia reikia ištirti vietovę, darbuose pritaikyti naujas technologijas, tuomet nebūtų reikalo kasinėti. Po to tinkamai sutvarkyti, įamžinus mirusiųjų atminimą. Vieta primena baisią tragediją, todėl rekomenduoju ją pagarbiai sutvarkyti. Tikuosi kitais metais mus supažindins su veiksmų planu ir tuomet žinosime, ką iš tikrųjų Šnipiškėse ketinama daryti.

Dr. Caroline Sturdy Colls – Stradfordširo universiteto lektorė, archeologė, kurios moksliniai tyrimai, pasitelkus technologijas, naudojami ne tik kapinių paveldosaugoje, bet ir ieškant įrodymų apie galimai įvykdytą nusikaltimą.

C.Sturdy Colls:

Man labai įdomu dalyvauti šioje konferencijoje, kurioje pristačiau tyrimus, atliktus, pasitelkus naująsias technologijas, demonstravau nuotraukas, kuriose matyti, kaip iš lėktuvo arba ant žemės su radaru aptinkamos net trijų tūkstančių senumo kapinės. Jos randamos miškuose, laukuose. Galima nustatyti masines žudynių vietas ir kiek žmonių palaidota. Daugelis kapinių buvo naikinamos, užstatomos, bet dabar galima įrodyti, kas toje vietoje buvo, nes gaunamas spindulio signalas yra vienoks iš sienos ir kitoks iš kapų. Naujos galimybės reiškia, kad mes ištiriame ir labai apleistas vietas, griuvėsius, medžiais apaugusias teritorijas. Norint įsitikinti, ar tikrai būta kapinių, nebereikia kasinėjimo darbų. Tai svarbu dar ir todėl, kad žydų įstatymai draudžia trikdyti kapus, laidojimo vietą, todėl kasinėjimai – dažnai netinkamas metodas. Lidar – nauja nuotolinio stebėjimo technologija, kuri matuoja atstumą, apšviesdama taikinį lazeriu ir analizuodama atspindėtą šviesą. Naujas skaitmeninis būdas leidžia dokumentuose fiksuoti su įrodymais, vėliau šių duomenų reikia istorikams, žydų laidojimo vietų nustatymui, nepažeidžiant žydų įstatymų. Tai nėra rentgenas, nerodomi skeletai ar kūnai, rodoma teritorija su kapų linijom, antkapiais, įvairių statinių liekanom, pagal visą vaizdą po to galima sudaryti žemėlapį ir įvertinti teritorijos dydį.

Iš tikrųjų šis atradimas ir 3D technologijų naudojimas yra revoliucija kapinių paveldo tyrimuose, tą patvirtino ir konferencijoje dalyvavęs Jay Osborn – istorinių kadastro žemėlapių ekspertas.

Čia pateikiamos nuotraukos iš konferencijos ir Vilniuje Olandų g. buvusios žydų kapinės, fotografuotos 1963-1965. iki sunaikinimo, kurias fotografavo R. Dichavičius.

Tomasz Wisniewski video filmas apie tragišką Užupio kapinių likimą, užfiksuotą Rimanto Dichavičiaus fotografijose

Daugiau apie konferenciją: