2015 m. rugsėjo 22 d. Panevėžyje vyko Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimas. Šį diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ji žymi datą, kada 1943 m. likviduotas Vilniaus getas ir buvo sušaudyta dalis jo gyventojų, kiti išvežti į koncentracijos stovyklas. Panevėžio getas sunaikintas 1941 m. rugpjūčio 15 d., sušaudžius 13,5 tūkst. žydų. Skaičiuojama, kad iki II pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė sudarė nuo ketvirtadalio iki pusės miestų ir miestelių bendruomenių. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos duomenimis, per karą sunaikinta 200 tūkst. žydų. Tai yra 92-94 proc. Lietuvos žydų bendruomenės. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tiek pat senųjų žydų kapinių. Žydų kapinėse prie paminklo “Liūdinti žydų motina” susirinko Panevėžio miesto ir rajono valdžios atstovai, miesto gimnazistai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai.
„Šiandien minime Lietuvos žydų genocido aukų dieną. Kiekvienam lietuviui ši diena liudija beprasmę mūsų piliečių netektį. Tuomet praradome svarbią Lietuvos dalį – žmones, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę ir ją kūrusius, mylėjusius ją ir garsinusius savo pasiekimais. Taigi išsaugokime istorinę atmintį, nulenkime galvas prieš tuos, kurių netekome, o savo darbais bei pilietine pozicija užtikrinkime, kad tokios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų“, – sakė meras Rytis Mykolas Račkauskas. Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius pabrėžė, jog visada smagiau švęsti, negu minėti tokius įvykius. “Aš nenorėčiau, būdamas lietuvis, kad mane sušaudytų vien dėl to, kad esu lietuvis. O čia buvo padaryta būtent taip”, – pabrėžė vicemeras.
Todėl tokios dienos kaip ši visada primena, jog reikia prisiminti kas buvo ir stengtis, kad tokia tragedija nepasikartotų. Ir nors visame pasaulyje įvykiai byloja priešingai ir žmonija iki šiol nepasimoko iš žiaurios istorijos, vis dėlto išlieka viltis, todėl tokie minėjimai ir yra reikalingi bei turi būti toleruojami. Panevėžio miesto tarybos narys Alfonsas Petrauskas teigė, kad šią dieną mes, turbūt, minėsime šimtmečiais, nes tokios dienos, kaip Lietuvos žydų genocido aukų diena primena visiems, kas yra baisu, kas yra neteisinga. Žydų tauta iškentėjo didžiulį skausmą ir to skausmo negali pamiršti niekas. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasidžiaugė, kad tokią dieną visi susirinkusieji supranta, kodėl turi būti minima ši diena. Jis pabrėžė, kad visi nužudytieji buvo bendros Lietuvos istorijos dalimi, kuri tęsia šiuolaikinę istoriją, todėl privalome jų nepamiršti. Vėliau žodį tarė Borisas Švacbergas, atvykęs iš Rygos. Jo giminės iš mamos pusės kilę iš Panevėžio ir daugelis jų buvo sušaudyti karo pradžioje kartu su kitais miesto žydais. Borisas kartu su savo žmona daug metų gyveno Amerikoje ir dabar, grižęs į Latviją, susidūrė su pilietybės gavimo problema. Užsienio svečiai pasidžiaugė, kad Panevėžyje tiek dėmesio skiriama žydams, tvarkomos kapinės ir masinių žudynių vietos. Vėliau visi minėjimo dalyviai išvyko į masines žydų žudynių vietas Kernavėje ir Žaliojoje girioje, kur pagerbė nužudytuosius, padėdami gėles ir vainikus prie paminklų. Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimas pasibaigė Panevėžio m. žydų bendruomenėje, kur visų norinčių laukė stalas su vaišėmis ir filmo peržiūra. Renginius iš dalies finansavo Gerosios valios fondas.
