Lrytas.lt
Vilnius 1925 m. buvo ideali vieta atidaryti žydų mokslo institutą JIVO, sako dabartinis Niujorke veikiančio instituto direktorius Jonathanas Brentas. Vėliau institutas susidūrė su sunkumais: šaltinius iš pradžių norėjo sunaikinti naciai, todėl juos teko slėpti, o paskui medžiagą nuo sovietų agresijos išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas.
„Taigi visa ta medžiaga, kuri buvo išsaugota nuo nacių, turėjo būti sunaikina sovietų. Tačiau bibliotekininkas Antanas Ulpis nusprendė, kad ją reikia išsaugoti. Tai buvo neįtikėtinai drąsus poelgis. Jis kartu su kolegomis paėmė sunaikinti paruoštas knygas ir paslėpė Knygų rūmų rūsiuose. Ten knygos išgulėjo nuo 1948 m. iki 1988 m. A. Ulpis mirė 1987-aisiais, taip ir nesužinojęs išsaugotų knygų ateities“, – LRT RADIJUI pasakojo J.Brentas.
Profesorė Cecile Kuznitz iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Bardo koledžo tvirtina, kad būtent paprasti žmonės labiausiai prisidėjo prie medžiagos rinkimo pačioje pradžioje, nors instituto veiklos istorijoje galima rasti ir garsių pavardžių, pavyzdžiui, Alberto Einsteino ar Sigmundo Freudo.