Iš 1788 prieškario Vyčio Kryžiaus ordininkų tik dviejų ar trijų asmenų biografijas ženklina žydšaudžių žymė. Kur kas daugiau būta tokių, kurie, nebodami pavojų savo gyvybėi, žydus gelbėjo. Žurnalistas, kolekcininkas, šešiatomio „Lietuvos karžygiai“ (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940) bei kitų leidinių apie lietuviškus apdovanojimus autorius Vilius Kavaliauskas prieškario Vyčio Kryžiumi apdovanotų žmonių biografijas yra išnarstęs iki smulkmenų. „Istorijoje taip jau nutinka, kad žygdarbį ar kelis atlikęs asmuo, vėliau neišlaiko gyvenimo egzaminio. Tačiau tai visiškai nediskredituoja tos kovos, kurioje jis dalyvavo“, – įsitikinęs V. Kavaliauskas. Daug metų prieškario Lietuvos istorija besidomintis knygų autorius portalui lzinios.lt sakė galįs drąsiai teigti, kad tarp to meto Vyčio Kryžiaus ordininkų šio egzamino neįveikė labai mažas procentas. Mintį pakalbinti apdovanojimų žinovą davė pastaruoju metu netylančios diskusijos dėl Jono Noreikos-generolo Vėtros kai kurių biografijos momentų, taip pat atminimo įamžinimo. Tiesa, J. Noreikai Vyčio Kryžiaus ordinas buvo suteiktas jau po mirties, 1997 metais.
Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios