Vilniaus Jidiš institute Vilniaus universitete šiuo metu vykdoma Vasaros Jidiš kalbos ir literatūros Vasaros programa 2015. Iš viso pasaulio suvažiavusieji gali studijoms pasirinkti keturis lygius nuo pradedančiųjų iki stipriai pažengusiųjų.
Kai jidiš kalba skamba dainos ir visiems jauniems ir vyresniems gera jas dainuoti, o jų nemokantys bando pritarti, panašu, Lietuvos žydų bendruomenėje iš tiesų bus atgaivinta tradicija per šventes visiems dainuoti jidiš. Paskutinis liepos mėnesio šabas švenčiamas su Vilniaus Jidiš instituto Vasaros dalyviais, profesoriais ir studentais, suvažiavusiais iš įvairių šalių. Jidiš dainuoti įkvepia profesorius Abrahamas Lichtenbaumas. Gimęs Argentinoje Buenos Aires mieste Europos žydų šeimoje, jo mama iš Odesos, o tėvas iš Varšuvos, namuose kalbėdavo ispaniškai. Jidiš jis vaduna savo bobutės kalba, nes būtent ji šnekėjo tik jidiš, net kortų žaidimus išmokė iš jos skaitytos Šolomo Aleichemo knygos. Profesorius pasakoja, kad jis studijavo Argentinoje ir Izraelyje, pedagogu dirba jau 50 metų ir yra žinomas jidiš kalbos puoselėtojas. Vilniuje jis dėsto jau 10-oje programoje.
Profesorius A. Lichtenbaumas sako, kad Vilniuje jaučiasi labai gerai, beveik kaip gimtajame mieste. ,,Niujorką iškeičiau į Vilnių, nes man čia patinka, myliu žmones, myliu studentus ir mėgstu Lietuvos orą. Penkerius metus dėsčiau Niujorke ir dešimt metų Vilniuje. Atmosfera čia gera, studentai jaučiasi laisvai –niekas mūsų nevaržo. Aš dėstau aukščiausiajįį jidiš kalbos lygį“.
Profesorius pristato savo kolegę dėstytoją, buvusią studentę Karolina Szymaniak, gimusią Krokuvoje, dabar gyvenančią Varšuvoje.
Karolina pasakoja, kad jidiš kalbos pradėjo mokytis Vilniaus Jidiš institute prieš 15 metų. Buvo gera studentė, puikiai išmoko jidiš, o šiuo metu ji jau moko pradedančiuosius. Karolina dirba Varšuvoje Žydų Istorijos institute, kuriame yra Jidiš skyrius. Vilniuje lankosi penkiolika metų. Atvyksta beveik kas vasarą.
Prieš dvyliką metų į Lietuvą atvykusi JAV žurnalistė Ellen Cassedy iš Lietuvos išvyko, žinodama, kad parašys knygą „Mes esame čia“. Į Lietuvą ji tuomet atvyko aplankyti protėvių žemės, domėjosi savo dėdės, Šiaulių gete dirbusio žydų policininku,praeitimi. Klausydamasi lietuvių pasakojimų apie Holokaustą, Ellen Cassedy sakė mananti, kad Lietuva dar nesusitaikė su savo praeitimi ir galbūt niekada to nepadarys, jeigu neprisimins ir neįvertins, kas buvo padaryta. Šiemet žurnalistė ir rašytoja yra Vilniaus Jidiš instituto vasaros programos dalyvė.
-Aš gerai leidžiu laiką Vilniuje. Vilniaus Jidiš instituto vasaros programos paskaitose mes skaitome nuostabų Šolom Aleichemo kūrinį, taip pat I.L Peretzo, Kadya Molodowsky ir kitus didžiuosius rašytojus. Penktadienio naktį, mes uždegėme šabo žvakes su malda žydų bendruomenėje su skaniomis vaišėmis, ragaudami vyną ir garsiai dainuodami jidiš. Aš pati skaičiau dvi paskaitas apie Vilniaus žydų istoriją, apie Holokaustą Lietuvoje ir kaip šalis priima savo žydų istoriją. Tai mano knygos “We Are Here” – ,,Mes esame čia” tema. Aš taip pat radau laiko paragauti Vilniuje keptų beigelių, -sako E.Cassedy..
Vokietė Anna Wieshev susidomėjo jidiš kalba visai netikėtai:
-Aš atradau jidiš kalbą atsitiktinai, kai nuvykau į Zalcburgą magistro studijoms.Studijavau filosofiją ir sociologiją, o magistro studijoms pasirinkau žydų istoriją, dalyką, kurio visai nežinojau. Mane traukė nepažinti dalykai. Gilindamai į žydų istoriją, turėjau mokytis jidiš kalbos. Nuo pirmųjų pamokų supratau: atsiveria man visai nežinomas naujas pasaulis. Neturiu žydiškų šaknų, bet mano dėdė vedė Amerikos žydę, jie mus kartais aplankydavo. Man buvo įdomu su jais bendrauti. Dabar aš pradėjau gilintis į žydų istoriją Vokietijoje, bet dar mažokai susigaudau, kad galėčiau apie ją kalbėti ir atsakyti į klausimą apie nacius ir Holokaustą. Dabar manęs dažnai žmonės klausia su nuostaba, kodėl aš studijuoju žydų istoriją, jei nesu žydė? Man keista girdėti tokį klausimą, juk normalu pasirinkti studijoms, kas tau įdomu, – stebėjosi A. Wieshev.
Vilniaus Jidiš instituto programa Vilniaus Universitete tęsis iki rugpjūčio 14d.
