Lietuvos žydų bendruomenė jau pusantrų metų vykdo projektą ,,Beigelių krautuvėlė”. Toks yra tikrasis šių tradicinių plikytų riestainių pavadinimas. Tai ne sausainiai.
LŽB
„Čia nėra didriestainių? Neįtikėtina“, – negalėjo patikėti į Vilnių atvykęs rašytojas ir žurnalistas Menachemas Kaiseris. Šis žiedo formos kepinys, paprastai gaminamas iš kvietinių miltų tešlos, buvo populiarus Vidurio ir Rytų Europos žydų patiekalas. Antrojo pasaulinio karo metu didriestainiai išnyko iš Lietuvos kartu su didžiąja dalimi žydų kultūros, o dabar jais vėl galima mėgautis įvairiose Vilniaus kavinėse.
Toronte augęs M.Kaiseris vaikystėje valgė daug „beigelių“, lietuviškai vadinamų didriestainiais.
Jų kas rytą pusryčiams gaudavo žydų ortodoksų vidurinėje mokykloje.
Šiais kepiniais jis mėgavosi ir studijuodamas Kolumbijos universitete Niujorke. Bet kai gavęs Fulbrighto stipendiją atvyko mokytis į Vilnių, M.Kaiseris nustebo sužinojęs, kad jo pamėgtų didriestainių Lietuvoje nėra.
Apie šiuos kepinius čia niekas nežinojo, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą jie buvo labai populiarūs visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Manoma, kad didriestainiai pirmiausia atsirado Lenkijoje, o vėliau paplito po visą Rytų Europą.