1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmuosius okupacijos metus ištremta apie 17 tūkst. žmonių.

Lietuvos žydai tremtiniai – nepapasakota istorija.Taip vadinosi dr. Violetos Davoliūtės paskaita apie žydų trėmimus.1941-aisiais metais sovietų vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų ir žydų kilmės Lietuvos gyventojus. Pirkliai, tarnautojai, pramonininkai ir kiti sovietinio režimo priešais paženklinti Lietuvos žydai buvo su šeimomis tremiami į tolimus Sovietų Sąjungos regionus, kalinami lageriuose ir kalėjimuose. Ši tremčių istorijos dalis nėra plačiai ištyrinėta ir kol kas menkai žinoma Lietuvos visuomenei. Kaip Lietuvos žydai išgyveno tremtį? Kaip tarpusavyje bendravo įvairios etninės tremtinių grupės? Kaip ištremtieji Lietuvos žydai jautėsi grįžę į savo tėvynę Lietuvą ir neradę Holokausto sunaikintų šeimų ir bendruomenių?

Kokia jų išvykimo iš Lietuvos į Izraelį istorija ir santykis su Lietuva šiandien? Šias temas, remdamasi nauja Izraelyje, Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje surinkta mokslinių tyrimų medžiaga tyrinėja kultūros istorikė dr. V. Davoliūtė.

   Žydų tremčių istorija yra visiškai netyrinėta Lietuvoje ir kitose šalyse. Netgi priešingai, kelis dešimtmečius kartojamas nacių sukonstruotas mitas, kad žydai buvo lietuvių trėmėjai, kad žydas – trėmėjas bolševikas. Šis mitas sovietmečiu nebuvo dekonstruotas, Sovietmečiu žydų tremtis buvo vadinama rojumi,l yginant su Holokaustu. Žydų tarpe Holokaustas akcentuojamas labiau negu trėmimai. 1941m. birželio 14 d. iš Lietuvos buvo ištremta 2613 žydų.

   Žydai tremtiniai pasakojo savo istorijas tik vaikams ir anūkams,o tie liudijimai vėliau būdavo užrašomi į prisiminimus. Dabar jau galima kalbėti apie žydų tremčių atminties sugrįžimą.

   1941m. buvo tremiamas miestų elitas, turtingi išsilavinę žydai ir lietuviai. Dauguma žydų kalbėjo lietuviškai, nes lankė lietuviškas mokyklas ir daugelis namuose kalbėjo lietuviškai arba jidiš. Žydai tremtiniai turėjo ypatingą unikalią tremties patirtį, tačiau Holokausto tragedija suteikė jų grįžimui po tremties į Lietuvą ir tolesnei integracijai papildomų bruožų. Absoliučiai daugumai grįžimas buvo laikinas, nes jie išvyko į Izraelį.

   Žydų tremtinių istorija yra kosmopolitinė, nes savo pasakojimuose jie akcentuoja taikius ir artimus santykius tarp įvairių tautybių Lietuvos tremtinių,o tai rodo gana modernią sekuliarią terpę, kuriai tremtiniai priklausė kaip tarpukario Lietuvos elito dalis, tokią išvadą daro žydų tremtį tyrinėjanti dr. Violeta Davoliūtė

   V.Davoliūtė Toronto universitete apgynė disertaciją apie Holokausto ir Gulago istorines reprezentacijas Europoje, dirbo mokslinį darbą Kanadoje, JAV ir Lietuvoje. Jos mokslinių interesų kryptys – istorinės traumos ir jų atmintis Europoje, tapatybės politika ir kultūros elitai sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiais, priverstiniai išvietinimai ir jų poveikis visuomenei bei kultūrai. Šiuo metu mokslininkė dirba Vilniaus universitete ir Lietuvos kultūros tyrimų institute, nuo 2015 metų rudens yra vizituojanti tyrėja Yale universiteto Mac Millan tarptautinių ir regioninių tyrimų centre.

Dr. V. Davoliūtė yra Europos Komisijos mokslinė ekspertė (EACEA).