Skaitykite staraipsnį: Prisiminimas gyvas ir amžinas kaip akmuo (nuo 4 psl.)

Irena POŽĖLIENĖ

Devynerius metus iš eilės mūsų rajone apsilanko gausi užsienyje gyvenančių žydų delegacija, kurių tėvai ar seneliai yra kilę iš Vilniaus ir jo apylinkių. Skaudu ir liūdna, kad daugelis jų II pasaulinio karo metais buvo sušaudyti Paneriuose ir Švenčionėliuose. Tačiau jų gyvi išlikę vaikai, anūkai ir kiti artimieji jų nepamiršo, tad kasmet, spausdami rankose akmenukus, atvyksta aplankyti šių fašistų žiaurumus menančių vietų.

Šiemet gausi žydų delegacija apsilankė Lietuvoje paminėti Holokausto aukų atminimo dieną. Beje, balandžio viduryje (kilnojama diena) žydai švenčia ir Pesach šventę – tai žydų tautos išėjimo iš Egipto vergovės ir iš vergovės šventė. O balandžio 19 d. – Varšuvos geto sukilimo diena.

Ta proga Lietuvoje vyko labai daug renginių, akcijų ir minėjimų. Paneriuose šimtai žmonių dalyvavo tradiciniame Gyvųjų marše nuo geležinkelio stoties iki memorialo, kur per holokaustą nužudyta 70 tūkst. žydų.

Per Antrąjį pasaulinį karą buvo išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą. Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti 877 Lietuvos piliečiai, kurie karo metu rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus. Jie taip pat buvo pagerbti LR Vyriausybės rūmuose.

Gausi Izraelio žydų delegacija, vadovaujama Vilniaus ir Vilniaus regiono žydų asociacijos Izraelyje „Beit Vilna“ pirmininko pavaduotojos Mickey Kantor, taip pat atvyko ir į mūsų rajoną. Čia juo sutiko ir lydėjo Švenčionių r. žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro.

Pirmiausia jie apsilankė Švenčionių geto vietoje, kur dabar stovi lietuvių drožėjo meno kūrėjo Juozapo Jakšto sukurta Menora. Čia svečius pasitiko ir Švenčionių seniūnė Ina Sinienė bei tuometinė rajono vicemerė Raja Krupenina, Švenčionėliuose – seniūnas Antanas Juodaitis.

Dar daugiau emocijų sukėlė apsilankymas Švenčionėliuose prie memorialo holokausto aukoms atminti. Beveik visų atvykusiųjų akyse buvo ašaros, nes jų artimieji ne tik perėjo geto siaubus, bet ir galiausiai buvo čia sušaudyti, bei suversti į milžinišką bendrą duobę. Daugelis iš svečių čia lankėsi pirmą kartą ir ne vienas pabrėžė, kad atvyko ne tik pagerbti savo artimųjų atminimo, bet ir įsitikinti, kad dabar čia gyvena geri ir jautrūs žmonės, o holokausto baisumai daugiau nepasikartos. Memorialas gražiai sutvarkytas, prižiūrėtas, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Svečiai braukė ašaras, skaitė maldas, dėjo iš Izraelio atvežtus akmenėlius – atminimo ženklus.

Juk akmenyje saugoma visa žmonijos istorija – nuo suakmenėjusių pirmųjų gyvų žemės padarų griaučių iki seniausių įrašų, padarytų žmogaus ranka. Akmuo tarsi sako „prisimink“. Dėti ant kapo akmenėlius – sena žydų tradicija. Akmenėliai, paliekami ant lankomo žmogaus kapo, tarsi rodo, kad prisiminimas apie jį gyvas ir amžinas kaip akmuo.

Švenčionėlių seniūnas Antanas Juodaitis (dešinėje), Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro bendrauja su svečiais iš Izraelio.

Daugelis šių žmonių čia buvo pirmą kartą, tačiau jie prisimena, kas atsitiko jų tėvams, seneliams ir artimiesiems.

Atminimo akmenukai, gėlės, žvakelės ir maldos už tūkstančius čia galvas padėjusių žydų…

Delegacija iš Izraelio prie Švenčionėlių memorialo holokausto aukoms atminti. Svečius sutiko tuometinė rajono vicemerė Raja Krupenina, Švenčionėlių seniūnas Antanas Juodaitis ir Švenčionių r. žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro.

Renginio akimirkos: