Vienijantis keturias tautas, trimis salvėmis palydėtas, taikai ir laisvei pašvęstas paminklas iš Kretingos kilusiam žydų tautybės Lenkijos ir Prancūzijos didvyriui Berekui Joselevičiui atidengtas mūsų šaliai simboliniu momentu – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.
Pasak Kretingos rajono Garbės piliečio, profesoriaus, akademiko, Izraelio valstybės Garbės konsulo Lietuvoje Vlado Algirdo Bumelio, B. Joselevičius iškilmingai stojo šalia dviejų iškiliausių Kretingos istorinių asmenybių – miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus ir tėvo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos – visus juos kretingiškiai garbingai įamžino ateinančioms kartoms.
Atidengti paminklą patikėta miesto šeimininkui – merui Juozui Mažeikai ir Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui, dėkojusiam vietos istorijos entuziastui Romualdui Beniušiui, pirmajam iš praeities Kretingai prikėlusiam Bereko Joselevičiaus vardą.
J. Mažeika prisiminė, kad įamžinti kovotoją už tautų laisvę ir nepriklausomybę Vyriausybės nutarimu nuspręsta dar 2013 m. Per dvejus metus diskusijose su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir F. Puzemskiu iš santūrios atminimo lentos išaugo didingo paminklo projektas.
F. Puzemskio žodžiais, laisvės kolonos B. Joselevičiui atsiradimas Kretingoje – labai svarbus žydų bendruomenei, gal net pasitarnaus kaip įkvėpimas vietinei bendruomenei imtis panašių iniciatyvų.
„Svarbu, kad paminklas primintų ne tik apie didžią asmenybę, bet ir apie čia gyvenusius žydų tautybės žmones, – kalbėjo F. Puzemskis. – Norime, kad tai būtų žydų, lietuvių ir lenkų draugystės simbolis, nes mes visi gyvename Lietuvoje.“
Jam pritarė Kretingos rajono Garbės pilietis, Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus, perdavęs ir Ministro Pirmininko sveikinimus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių proga.
„Prieš ketvirtį amžiaus Lietuva pasauliui paskleidė žinią, kad mes, išgyvenę sunkumus, esame pasirengę savo galiomis kurti valstybę. Šie istoriniai įvykiai įkvepia siekti idealų, būti ryžtingais, nepalūžti ir kurti sau bei visoms Lietuvoje gyvenančioms tautoms šviesią ateitį“, – teigė A. Vinkus, primindamas, kad tokiais idealais vadovavosi ir prieš pustrečio šimto metų Kretingoje gimęs B. Joselevičius.
Didžiosios Prancūzijos revoliucijos skelbiamos laisvės, lygybės ir brolybės idėjos, užvaldžiusios B. Joselevičių, tapo jo gyvenimo siekiu ir tikslu, o 1794 m., apsiginklavęs šūkiu „Už mūsų ir jūsų laisvę“, kartu su bendraminčiais, jis dalyvavo Lenkijos generolo Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime.
„Kovai už tautų laisvę ir nepriklausomybę savo gyvenimą paskyręs B. Joselevičius ir šiandien gali tapti vienu iš simbolių, vienijančių lietuvių, lenkų, prancūzų ir žydų tautas. Nepaprastai svarbu, kad Lietuva pažymėjo šį žmogų, pagerbtą aukščiausiais Prancūzijos ir Lenkijos valstybiniais bei kariniais apdovanojimais. Šis paminklas – padėka jam už Kretingos vardo garsinimą visame pasaulyje“, – kalbėjo Premjero patarėjas.
Lenkijos Respublikos Garbės konsulo Tadeusz Maciol lūpomis į susirinkusius kreipęsis Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Jaroslav Czubinski savo laiške dėkojo Klaipėdos žydų ir lenkų bendruomenėms bei Kretingos valdžiai ir visuomenei už pirmojo bei garsiausio lenkų karinių dalinių žydų kilmės karininko atminimo įamžinimą.
Perduodamas sveikinimus ir linkėjimus nuo F. Kukliansky ir Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono V. A. Bumelis tikino šiandien ypatingai besididžiuojantis tuo, kad yra kretingiškis.
„Susirinkome pagerbti vieną garbingiausių Kretingos piliečių ir vieną garsiausių iš gimusių Lietuvoje. B. Joselevičiaus vardas, kaip ir aplink plevėsuojančios skirtingų tautų vėliavos, simbolizuoja laisvę ir draugystę. Neabejoju, kad kretingiškiai rinksis prie šio paminklo minėti laisvės ir tautų draugystės dienų. Tai yra svarbus įvykis ne tik Kretingai, bet ir Lietuvai bei kitoms šalims“, – įsitikinęs V. A. Bumelis.
Dievo palaimintos taikos tarp tautų, šventindamas paminklą prašė ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas Antanas Blužas.
Iškilmėse nepamiršti paminklo autoriai – klaipėdietis architektas Vytenis Mazurkevičius bei skulptorius Gintautas Jonkus. Kolonos architektas tikino, kad jį įkvėpė laisvės, išskleidžiančios gražiausius jausmus, motyvas.
„Kovą prieš priespaudą ir už meilę atspindėti sunku, nes ji yra mūsų širdyse. Ši laisvės kolona gal kiek primena žemaitišką koplytstulpį, vainikuojamą saulės motyvo. Simboliška, kad saulę čia iškelia husaro kardai, nes už šviesą ir laimę reikią kovoti“, – kalbėjo V. Mazurkevičius.