Palydint 2014, reikia prisiminti, kad Lietuvos žydų bendruomenė buvo sukurta prieš 25-erius metus, įdėta daug žmonių pastangų, kad bendruomenė taptų tokia, kokia ji šiandien. 2014 m. mūsų finansinė padėtis pagerėjo, tapome labiau nepriklausomi. Bendruomenė tapo kūrybingesnė laisvesnė, atsirado daugiau planų ir lūkesčių. Pagerėjusi finansinė padėtis leido įgyvendinti daugiau idėjų. Norėčiau pabrėžti, kad gauti restitucijos pinigai, kuriuos Lietuvos valstybė pradėjo mokėti yra ne tam, kad juos sunaudotume per vieną dieną ir švaistytume. Niekas neišmokėjo mums iškart visų 128 milj. Lėšos skiriamos palaipsniui, mes jas taupom, stengiamės iškart neišleisti. Net ir leisdami su protu, mes patys sau esame šeimininkai.
Suprantame, kad pinigai turi pasiekti kiekvieną Lietuvos žydą, o kartais ir litvaką, gyvenantį užsienyje ir palaikantį glaudžius ryšius su Lietuva arba nukentėjusį nuo okupacinių režimų Lietuvoje. Mes stengiamės tenkinti viešuosius Lietuvos žydų lūkesčius, o tai yra labai plati sąvoka. Tie profesionalai, kurie dirba bendruomenėje, jie gali būti Lietuvoje ar užsienyje, dirba už atlyginimą, organizuodami socialinę paramą, rūpindamiesi žydais, gyvenančiais Lietuvoje ar užsienyje. Tai yra patyrę žmonės, kurie gali šiandien laisviau kūrybiškiau įgyvendinti planus, kadangi jie žino, ko reikia Lietuvos žydams.
2014-ieji buvo išbandymų metai ne tik Vilniaus, bet ir regionų žydų bendruomenėms: Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Ukmergės, Panevėžio, Švenčionių. Mums niekados neteko daryti to, ką darėme šiemet – tvarkytis patiems su restitucijos pinigais, kuriuos gavome šiemet.
Gavome ir Norvegijos grantą, laimėjome konkursą ir tapome atsakingi už dar vieno projekto ,,Beigelių krautuvėlė“ įgyvendinimą. Šis projektas – prieš antisemitizmą, už toleranciją. Nuo 2015 m. žydų bendruomenė pradeda pirmininkauti Žmogaus teisių koalicijai, tai didelė atsakomybė. Koalicija nėra juridinis asmuo, ji nesiekia jokio pelno, mes dirbame iš įsitikinimų, jei Lietuvoje toks žodis dar ką nors reiškia,- dėl idėjos. Stebime demokratijos lygį, kad kiekvienas žmogus galėtų įgyvendinti prigimtines žmogaus teises ir būtų gerbiamas. Rašome raportus JT, stebime, kad europinės demokratinės vertybės iš tikrųjų būtų Lietuvoje įgyvendinamos.
Mes 25-erius metus gyvenome iš įvairių donorų pinigų. Esame jiems labai dėkingi, nes jie siekė atgaivinti Lietuvos žydų bendruomenę ir tą tikslą pasiekė. Be jų gal nebūtų tokios bendruomenės. Labai svarbūs mums — vaikai ir jaunimas. Pasitikdami 2015-uosius metus, mes turime daug įvairių planų ne tik socialinių pagyvenusių žmonių poreikiams tenkinti, bet ir galvojame, kaip rimčiau profesionaliau su didesne meile diegti žydiškumą mūsų vaikams, jaunimui, kad Lietuvos žydų bendruomenė iš tikrųjų atgimtų ir turėtų savo ateitį.
Noriu padėkoti mūsų bendruomenės kolektyvui, pasišventusiai dirbančiam daug metų, taip pat dėkoju naujiems žmonėms, kurie įsiliejo į mūsų kolektyvą ir ne tik žydams, bet suprantantiems mūsų žydiškus poreikius, profesionalams, kurie mums padeda valdyti pinigus pagal įstatymus, vykdyti biurokratinius įsipareigojimus, nes biurokratijos padaugėjo. Mus labai tikrina, jaučiamės kaip po padidinamuoju stiklu, nes visada yra tokių, kurie sėdi šone, nieko neveikia, bet šaukia, kad blogai elgiamės su pinigais. Skirstant gautas lėšas, niekaip negali patenkinti visų poreikius, atsiranda nepatenkintų ir nusiminusių, rašančių skundus, kiti gi nesugeba pateiti savo finansinės veiklos ataskaitos. Mažiausiai mums dabar norėtųsi lakstyti po teismus. Vengiame tokių nemalonių situacijų. Ne visų norai gali būti patenkinti. Juk matom, kas darosi, kai skirstomas visos Lietuvos biudžetas, kiek būna nepatenkintų… Biudžetas yra neguminis ir negali tenkinti visų , norinčių rašyti straipsnius ar knygas už skirtus pinigus iš Geros Valios fondo. Šio fondo tikslas – patenkinti viešuosius Lietuvos žydų interesus, o ne asmenines ambicijas ar lūkesčius. Straipsnių ar knygų leidimą galėtų paremti ir šeimos nariai. Bendruomenė, žinoma, stengiasi , kad visų jos narių interesai būtų patenkinti, bet juk gyvename realiame pasaulyje ir suprantame, kad to padaryti neįmanoma.
Pajutome, kad mūsų bendruomenėje veikiančiuose klubuose pamėgo lankytis ne tik žydai. Hebrajų kalbos, šokių, jogos užsiėmimai yra populiarūs vilniečių tarpe. Vadinasi, kad esame kelyje, kurio siekiame, kad mūsų programos būtų patrauklios visiems Vilniaus gyventojams, kad jų lygis būtų pakankamai aukštas. Mums malonu, kad jie ateina, nereikia jokių socialinių apklausų ar barometrų, žmonės jaučiasi gerai.
Laukiame Chanukos . Tai nėra religinė šventė, tai – žydų džiaugsmo šventė. Pavadinimas Chanuka reiškia atsinaujinimą. Šventė taip pat yra proga pagalvoti, ką tu nuveikei, ką padarei bendruomenei, ką galėtum padaryti geriau ir atsinaujinti. Šventės proga kviečiu ateiti į sinagogą gruodžio 23 d. 18 val. uždegti 8-tą žvakę, nes per Chanuką uždegamos kasdien po vieną – 8 žvakės. Laukiame visų, ypač garbingų svečių, kuriems suteiksime teisę uždegti ugnį. Lietuvoje niekada nebuvo žydų tradicijos – uždegti žvakides (menoras) miesto gatvėse, tai nebūdingas litvakams paprotys. Mūsų sinagoga yra atvira visiems, juk tai — vienos Lietuvoje gyvenančios tautos šventė, todėl mes kviečiame drauge pasidžiaugti ir labai tikimės, kad visiems bus smagu su mums suvalgyti tradicinius šventinius bulvinius blynus ir spurgas.