Pradžioje buvo svajonė – didi, graži, spindinti, kartais, rodosi, gal net sunkiai pasiekiama, nes reikia ne tik didžiulių lėšų, bet ir žmogiškų pastangų, degančios širdies. Šiandien ta svajonė jau yra tapusi kūnu – Lenkijos žydų istorijos muziejumi. Geriausias šios svajonės simbolis yra tiltas – tas virš bedugnės pakibęs kelias, kuriuo kiekvienas muziejaus lankytojas pereina žengdamas į nuolatinę ekspoziciją. Tiltas yra drąsos peržengti mus skiriančią prarają simbolis. Kartu tai ir meilės simbolis, suartinantis tautas, kartas, atskirus žmones. Išdrįsti, nes myli. Meilė veda į priekį, veda per prarajas, per iškylančias kliūtis. Veda tikslo link, o tikslas – muziejus, kuriame pasakojama tūkstantmetė Lenkijos žydų istorija. Liudijamas gyvenimas, o ne mirtis. Muziejus yra pasakojimas, kurį girdime, muziejus yra kelias, kuriuo einame. Klausome ir girdime vis geriau pažindami tuos, kurie buvo mūsų bendrapiliečiai, kurie taip pat kūrė mūsų bendrą valstybę, aukojosi dėl jos kaip savo namų. Klausome ir girdime geriau pažindami ir pačius save.

Skaitykite bernardinai.lt