Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų. Rašytojas gimė Kelmėje žydų tautybės bankininko šeimoje. 1941 m. vasarą jo tėvai buvo sušaudyti, Icchoką išgelbėjo ir užaugino žemaičių valstiečių Dainauskų šeima.
Lietuvos žydų bendruomenėje Pylimo 4 galima apžiūrėti parodėlę, skirtą šviesaus atminimo Icchoko Mero kūrybai. Ją parengė bendruomenės narė Polina Pailis.
„Rašytojas yra ne tam, kad kartotų tradicijas – rašytų taip, kaip visi rašė iki jo, ir nieko naujo nepasakytų, – 1992 m. interviu LRT radijo laidai „Literatūros akiračiai“ teigė prozininkas ir scenaristas Icchokas Meras. – Jei rašytojas gali pasakyti ką nors naujo – ačiū Dievui. Aš to noriu, visada to norėjau.“
I.Meras baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, dirbo inžinieriumi.Debiutavo apsakymų knyga „Geltonas lopas” (1960), Lietuvoje išleido novelių rinkinį „Žemė visada gyva” (1963), apsakymų rinkinį „Senas fontanas” (1971), romanus „Lygiosios trunka akimirką” (1963), „Ant ko laikosi pasaulis” (1965) ir „Mėnulio savaitė” (1971). 1972 metais I.Meras emigravo į Izraelį. 1973 metais I.Merui buvo paskirta Izraelio valstybės prezidento Zalmano Šazaro literatūrinė premija, tais pačiais metais – Tarptautinė Atminimo, Pagarbos ir Meistriškumo Holokausto literatūrinė premija.
Vakaruose buvo išleistas 1971 metais „Pergalėje“ spausdintas Icchoko Mero romanas „Striptizas” (1976), gavęs tų pačių metų Lietuvių rašytojų draugijos premiją už geriausią tų metų grožinės literatūros knygą. Tais pačiais 1976 metais rašytojui paskirta Rafaelio literatūrinė premija. 1981 m. – Zionistų federacijos premija, 1996 m. – Lietuvos rašytojų draugijos JAV premija, 1998 m. Izraelio valstybės prezidento literatūrinė premija. 1995 metais I.Meras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Rašytojo kūryba versta į estų, jidiš, rusų, ispanų, vokiečių, prancūzų, latvių, norvegų, gruzinų, vengrų, bulgarų, čekų, lenkų, hebrajų, tadžikų, anglų, olandų, danų, turkų kalbas.
Icchokas Meras mirė Izraelyje, Tel Avivo Ichilov ligoninėje, eidamas 80-uosius metus.
Lietuva taip ir nesugebėjo įvykdyti I.Mero prašymo: pastatyti paminklą žydų gelbėtojams.