Spalio 3 d. (penktadienį) Bendruomenės būstinėje Vilniuje lankėsi 20 žmonių, profesorių ir studentų, jungtinė delegacija iš Mainco Johannes Guttenberg (JGU) universiteto ir Leibnico Europos istorijos instituto (IEG).

Apsilankymo tikslas – geriau pažinti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją, tradicijas ir dabartį. Svečius priėmė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kuri ir pristatė Bendruomenės kūrimosi Lietuvoje svarbiausius momentus, akcentavo pagrindinius dabarties iššūkius. Vienas tokių, pasak pirmininkės, – jaunosios kartos ugdymas ir Europinės integracijos visavertis įgyvendinimas.

„Praeities pamokos – mums skaudžios ir reikšmingos, tačiau turime judėti pirmyn. Nors tiesioginių antisemitizmo apraiškų nepatiriame, smurto protrūkių nepasitaiko, vis dėlto dar reikia daug nuveikti, kad žydų kultūra ir istorija čia būtų suprasta kaip natūrali Lietuvos žmonių savasties dalis. Dėl to svarbu pasinaudoti Europinės integracijos teikiamomis galimybėmis, projektais, atsivėrusiomis sienomis ir stiprinti esamą švietimo sistemą, ugdyti jaunąją kartą, kuri be baimės ar paveldėtų kompleksų žvelgtų į mus“, – sakė Faina Kukliansky.Susitikime dalyvavo ir trumpa savo gyenimo istorija bei požiūriu mielai pasidalijo bendruomenės narys, Litvakų studijų instituto vadovas prof. Dovidas Katzas. Svečiams jis prisipažino besidžiaugiąs dabartiniu Bendruomenės žmonių įvairumu: „nors yra manoma, kad visi žydai privalo melstis kone kasdien, šių dienų bendruomenėje savo vietą randa ir ateistai, ir uoliai tikintys. Esame labai skirtingų žmonių bendruomenė. Manau, tai mus tik praturtina“, – kalbėjo profesorius.

 Svečiams suteika galimybė apie Vilniaus žydų istoriją išgirsti iš pirmų lūpų – į susitikimą atvyko ir savo prisiminimais dalijosi Fania Brancovska. Ji viena iš nedaugelio, pabėgusių iš Vilniaus geto likus kelioms valandoms iki jo likvidavimo ir išsigelbėjusių nuo mirties. Iš visos Fanios šeimos išgyventi pavyko tik jai. Ponia Fania tebedirba Vilniaus jidiš institute, puoselėja pačios kurtą biblioteką ir veda ekskursijas po Vilnių. Ji kalba literatūrine jidiš kalba, kurią tarpukariu vartojo pusė Vilniaus miestiečių.

Svečiai daugiausiai domėjosi žydų istorinio paveldo atkūrimu bei visuomenės nuotaikomis ir požiūriu į vietos žydus. Ta proga susirinkusiems taip pat pristatytas Bendruomenės šiuo metu vykdomas projektas „Beigelių krautuvėlė“. Delegaciją iš Vokietijos itin sudomino toks Bendruomenės sugalvotas būdas skleisti toleranciją ir stabdyti antisemitizmą.

Pasivaišinę saldainiais bei įsiamžinę atminimo fotografijoje, svečiai su p. Fania iškeliavo pasivaikščioji po istorinį Vilnių, vakare planuodami užsukti ir į Sinagogą Jom Kippur (Atgailos, Išpirkimo dienos) maldai.