Nuo 1992 m. rugsėjo 23-ąją Lietuvoje yra minima Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė kaip ir kiekvieną rugsėjo 23-ąją dieną susirinko paminėti ir pagerbti nekaltus Lietuvos piliečius, sušaudytus žydus karo metu. Prie paminklo „Liūdinti žydų motina“ atėjo ne tik Panevėžio žydų bendruomenės nariai, bet ir Panevėžio visuomenė, tautinių mažumų bendruomenės, karo veteranai, Panevėžio Rožyno ir Saulėtekio progimnazijų, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos, J. Balčikonio gimnazijos ir kitų mokymo įstaigų mokiniai, mokytojai. Pagerbti aukų kartu atvyko ir J.E. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas su generalvikaru, kunigu teologu Eugenijumi Styru, Panevėžio miesto vicemeras Maurikijus Grėbliūnas, Panevėžio Tarybos nariai Alfonsas Petrauskas ir Galina Kuzmienė, buvęs LR seimo narys Petras Luomanas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman atidarė genocido dienos minėjimą, padėkojo visiems susirinkusiems pagerbti žuvusiųjų žydų antrojo pasaulinio karo metu. Jis pabrėžė, kad dėl kelių žmonių nukentėjo ir žuvo milijonai nekaltų įvairių tautybių žmonių, daugiausiai žydų – Europoje buvo sušaudyti daugiau nei 6 mln. žydų. Tad šią dieną būtina minėti, apie tai kalbėti, kad ateityje niekada nepasikartotų tokie įvykiai ir, kad niekas „neprimestų“ savo nuomonės kitiems. Jis kreipėsi į jaunimą, sakydamas, kad viskas yra jų rankose, ir mūsų ateitis priklausys tik nuo jų.
J.E. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas sakė, kad šis įvykis negali būti užmirštas ir mes neturime leisti tam pasikartoti. Jis taip pat teigė, kad turime nepamiršti žuvusiųjų, kurie turėjo vardus, pavardes, savo gyvenimus, šeimas, vaikus.
Miesto mero pavaduotojas Maurikijus Grėbliūnas iškėlė klausimą kaip tiek žydų galėjo žūti XX a. viduryje Europoje, kuri vadinama įvairių kultūrų židiniu. Jis taip pat dėkojo lietuviams, karo metais nepabijojusiems gelbėti žydų.
Panevėžio Tarybos narys Alfonsas Petrauskas teigė, kad šią dieną turime progą prisiliesti prie istorijos, iš jos mokytis ir ją supratę išmoksime gerbti kitus, mus supančius žmones.
G. Kofman dar pridūrė, kad Panevėžio žydų bendruomenė kuo daugiau stengiasi dirbti su jaunimu, kad jie sužinotų apie Lietuvoje ir kitose šalyse vykdytą žydų ir kitų tautybių žmonių naikinimą, kad mokiniai tai suprastų ir neleistų tokiems įvykiams pasikartoti.
Pagerbę žuvusius tylos minute, padėję gėles ir uždegę žvakeles prie paminklo „Liūdinti žydų motina“, susirinkusieji išvyko į masinių žudynių vietas Kurganavos miške ir Žaliojoje girioje, kur dar prieš sušaudymą 40 dienų žydai buvo kankinami Panevėžio gete, įkurtame dabartinių Tilvyčio, Klaipėdos ir Krekenavos gatvių kvartale.
Kurganavos miške 1941 m. buvo sušaudyti daugiau nei 8 tūkstančių Panevėžio ir Panevėžio rajono žydų. Iki dabar miške yra duobės, kuriose buvo sušaudyta ir užkasta Panevėžio žydų inteligentija: mokytojai, rabinai, gydytojai ir paprasti gyventojai. Visa tai išgirdęs J.E. vyskupas Lionginas Virbalas pasakė, kad turime dėti visas pastangas, kad to daugiau niekada nenutiktų nė vienai tautai. Jis pasidžiaugė, kad tokiam renginyje dalyvauja ir jaunimas, kuris tai sužinojęs tikrai neleis tokiems veiksmams pasikartoti.
Kaip teigė Petras Luomanas, jam sunku net įsivaizduoti, kaip nekalti žmonės – mūsų kaimynai žydai su kuriais lietuviai visada gerai sutardavo, jautėsi varomi į mišką sušaudymui, tad negalime tų žuvusiųjų pamiršti. P. Luomanas apgailestavo, kad kartais atsiranda keli blogi žmonės, kurie gadina kitiems gyvenimus, naikina visa kas gera.
Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja, Tolerancijos centro vadovė Genutė Žilytė sakė, kad jų mokykla tiesiog yra įpareigota dirbti šia tema (dirba jau 10 metų), supažindinti savo mokinius su šiais baisiais įvykiais, kad jie išmoktų tolerancijos kitų tautybių žmonėms, gerbtų visus aplink juos gyvenančius.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasidžiaugė ir pasakė, kad šiandien ne viena mokymo įstaiga eina „Atminties keliu“, kuriuo buvo varomi žydai į savo paskutinę kelionę. Jis taip pat teigė, kad Panevėžyje, Rokiškyje, Biržuose ir Pasvalyje yra daug mokyklų skiriančių dėmesį Holokausto temai, bet pati pavyzdingiausia yra Panevėžio Rožyno progimnazija, kuri už savo darbus buvo nominuota Beigelių krautuvėlės“ projekte.
Renginys nepraėjo be stebuklingų dalykų: masinių žudynių vietoje Petras Luomanas atsitiktinai rado auksinę dantų karūnėlę. Manytume, kad ji ten pragulėjo ne vieną dešimtmetį. Tai ne tik daiktas žmogaus, kuris buvo Kurganavos miške sušaudytas ir užkastas negiliai žemėse, bet tai ir siaubingą istoriją liudijantis radinys. P. Luomanas radinį iškart perdavė pirmininkui Gennady Kofman.
Uždegę žvakeles, visi kas autobusais, kas su savo transporto priemonėm išskubėjo pratęsti atminties ceremoniją į Žaliąją girią, kur buvo sušaudyti 5,5 tūkstančiai žydai. Prie paminklo istorikas Oskaras Paltanavičius susirinkusiems papasakojo kaip Panevėžio žydai buvo varomi sušaudymui, kaip jie buvo aprengti ir apskritai kodėl jie buvo šaudomi. Vieną iš pagrindinių priežasčių, jo teigimu, buvo noras pasisavinti žydų turimą turtą.
Liūdna, kad iki šiol nėra žinomos visų žiauriai nužudytų Panevėžio ir aplinkinių miestelių žydų vardai ir pavardės, bet Panevėžio žydų bendruomenė gavusi dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ruošia projektą – sąrašą, Panevėžyje iki karo gyvenusių žydų ir tikisi, kad artimiausiu metu visų žuvusiųjų vardai bus išaiškinti.
