Kalvarijos taryba pritarė panaudos sutarčiai su Lietuvos žydų bendruomene (LŽB), pagal kurią ši perduos savivaldybei žydų bendruomenei priklausančius pastatus – sinagogų kompleksą – pačiame Kalvarijos centre. Prieš tai juos reikės restauruoti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Lėšų tam tikimasi gauti iš valstybės ir europinių fondų.
Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius teigė, jog tarybos daugumai palaikius siūlymą pasirašyti panaudos sutartį su LŽB, pastatai bus perimti jau artimiausiais mėnesiais. Tiesa, ne visi vietos politikai buvo linkę pritarti tokiam sumanymui. Už jį balsavo tik 11 iš 20 posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Kiti susilaikė. Anot vieno jų – Jono Kazio Dzirmeikos, neaišku, kiek kainuos pastatų išlaikymas, ar tai bus pakeliama savivaldybės biudžetui. Kitas tarybos narys Vincas Plikaitis siūlė palaukti, kol LŽB pati ras lėšų įvairiuose fonduose, restauruos sinagogas, ir tik tada perimti pastatus.
Sprendimas nudžiugino
Kalvarijos sinagogų kompleksą sudaro trys pastatai – dvi XVIII-XIX amžių sinagogos ir tarp jų įsikūrusi to meto Talmudo mokykla, dar kitaip vadinama Rabino namu. LŽB priklausantys statiniai yra įtraukti į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašus. 2002-2003 metais, gavus lėšų iš Vokietijoje veikiančio Ebelinos ir Gerdo Bucerius žydų kultūros paminklų išsaugojimo fondo (490 tūkst. litų) ir Kultūros paveldo departamento (494 tūkst. litų), buvo restauruota mažiausiai nuniokota eklektinė sinagoga – atstatytos sienos, sudėti langai, durys, pasirengta labiausiai apgriuvusios barokinės sinagogos priešavariniams darbams. Tačiau finansavimui nutrūkus jie taip ir liko nepradėti.
Užkonservuotos statybos ir nykstantis šalia esantis unikalus pastatas visą dešimtmetį badė akis Kalvarijos politikams, nors LŽB ne kartą ragino kalvarijiečius prisidėti prie žydų kultūros paveldo išsaugojimo. Pati LŽB negali savo reikmėms naudoti Kalvarijos sinagogų komplekso – Kalvarijoje ir jos apylinkėse šiuo metu gyvena tik vienas žydų tautybės žmogus, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą jie sudarė daugiau kaip pusę miesto gyventojų.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky neslėpė pasitenkinimo dėl Kalvarijos politikų apsisprendimo. „Labai džiaugiamės, nes mums svarbiausia, kad Kalvarijoje bus išsaugotas žydų kultūros paveldas“, – LŽ sakė ji.
Bus skirti kultūrai
Anot mero V. Aleknavičiaus, pirmiausia norima Kalvarijos visuomenės reikmėms pritaikyti restauruotą eklektinę sinagogą. „Į šią sinagogą, įrengę žiūrovų salę pirmame aukšte, esame numatę perkelti mūsų mėgėjų teatrą „Titnagas“. Pastate taip pat galėtų įsikurti Kalvarijos trečiojo amžiaus universitetas ir Meno mokyklos dailės studija“, – aiškino jis.
Kiek tiksliai kainuos patalpų pritaikymas kultūros reikmėms, kol kas nežinoma, techniniai projektai dar tik rengiami. Tačiau paraiškos lėšoms gauti jau pateiktos. „Kultūros ministerijai esame pateikę paraiškas ne tik dėl sinagogų komplekso, bet ir dėl senųjų pašto pastatų sutvarkymo. Jos jau sulaukė pritarimo per pirmąjį vertinimą, tikimės, kad nebus atmestos ir vėliau“, – vylėsi meras. Pasak jo, prisidėti prie sinagogų komplekso atstatymo žadėjo ir Kultūros paveldo departamentas (KPD). Lėšų tam žadama ieškoti ir įvairiose Europos Sąjungos paramos programose.
V. Aleknavičiaus teigimu, jei tik bus gautas finansavimas, tolesnius eklektinės sinagogos tvarkymo darbus numatoma pradėti jau kitąmet. Planuojama restauruoti ir Talmudo mokyklos pastatą. Kas bus daroma su labiausiai nukentėjusia barokine sinagoga, kol kas neaišku.
„Jei sinagogų kompleksui pavyktų suteikti gyvybės, taip pat restauruoti buvusios pašto stoties pastatus, kartu su bažnyčia Kalvarijoje turėtume tris traukos centrus, kuriuos galėtume rodyti turistams“, – kalbėjo meras.
Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad jau restauruotai eklektinei sinagogai įrengti ir pritaikyti kultūriniams poreikiams, barokinės sinagogos avarinei būklei likviduoti ir Rabino namui atnaujinti reikėtų mažiausiai 6 mln. litų. Kiek pinigų teks rasti dabar, kol kas niekas neskaičiavo.
Nelieka nuošalyje
Lietuvoje nėra daug išlikusių panašių mūrinių žydų sinagogų kompleksų kaip Kalvarijoje – tik Joniškyje ir Kėdainiuose. Tačiau Kalvarijoje jų būklė prasčiausia. Nors prieš dešimtmetį viena sinagoga buvo restauruota, sutvarkyta teritoriją juosianti tvora, dalies vartų jau nebėra. Ilgapirščiams nulupus atstatytos sinagogos durų rankenas, duris teko aptaisyti polietileno plėvele. Itin apverktina barokinės sinagogos būklė – įgriuvus stogui nyksta vidinės sienos, kolonos.
LŽ kalbinta KPD direktorė Diana Varnaitė pripažino, kad tai, kas iki šiol vyko Kalvarijoje, paveldosaugininkų netenkino. Todėl ir buvo bandoma paskatinti vietos valdininkų ir LŽB atstovų dialogą. „Kituose šalies miestuose išlikusius žydų paveldo objektus irgi perima savivaldybės ir plėtoja juose kultūrinę veiklą“, – tikino KPD vadovė.
Pasak D. Varnaitės, KPD yra skyręs lėšų jau restauruotos sinagogos pritaikymo projektui koreguoti, taip pat tikisi, jog LŽB spės pateikti paraišką Talmudo mokyklos pastato restauravimo projekto rengimui finansuoti. Laukiama ir dar vienos paraiškos – barokinės sinagogos tvarkymo darbų priešprojektiniams siūlymams parengti. Mat kol kas neapsispręsta, ar ją restauruoti atstatant nugriuvusią pastato dalį, ar konservuoti ir palikti tokios būklės, kokia yra dabar.
Skaitykite lzinios.lt