Panevėžio taryba kone vieningai pritarė vietos žydų bendruomenės prašymui J. Zikaro g. pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ 100-ąsias metines, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Raimondui Pankevičiui gresia aiškintis dėl tautinių mažumų diskriminacijos.
Ne tik Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną, bet ir Tarybos narius šokiravo jų kolegos R. Pankevičiaus sviesti emocingi kaltinimai iki šiol pasaulio žydus remiančiam labdaros fondui.
„Nematau labdaringos fondo veiklos. Jam tarpininkaujant Panevėžyje veikęs žydų liaudies bankas už palūkanas suteikdavo žydams paskolas namams statytis. Čia viskas gerai, bet man nepatinka 1923 m. Panevėžio savivaldybės sprendimas bankui už dyka suteikti žemės 40-iai namų statyti. Ant jos pastatyta tik 10 namų, kur dingo likę sklypai? O naujakuriai – ne varguomenė, ką neva rėmė „Džoint“, o bankininkai, parduotuvių savininkai. Maža to, dauguma jų – lietuviai. Ar tai reiškia, kad dovanai gauta žemė nebuvo pardavinėjama? Niekas į tai negali atsakyti, nes žydų skriausti mat negalima“, – piktinosi TS-LKD Panevėžio skyriaus Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis R. Pankevičius.
Tarybos narys ironiškai įvertino „Džoint“ pagalbą žydams. Esą kai ukrainiečiai trečiajame dešimtmetyje išgyveno badmetį, nusinešusį milijonus gyvybių, labdaringas fondas, pasak R. Pankevičiaus, kartu su NKVD maitino 2 mln. Ukrainos žydų.
Maža to, anot Tarybos nario, 1940-aisiais „Džoint“ padėjo Lenkijos žydams pabėgti iš Lietuvos – NKVD nurodymu sovietų firma „Inturist“ organizavo masinį žydų išvykimą į Vakarus.
„Iš Lietuvos traukinys vyko į Odesą, po to į Turkiją, o po to per Trans-Sibiro magistralę į Japoniją. Žydai važiavo konfortabiliai, vienintelis jų nepatogumas buvo, kad už kiekvieną 100 kg bagažą reikėjo 10 litų mokėti. Jau greitai ta pačia vėže lietuviai mirtininkų ešelonuose važiavo į tremtį“, – dėstė R. Pankevičius.
Istorinę medžiagą rinko internete
Tarybos narys ironizuoja, kad jei Panevėžio valdžia laimina „Džoint“ atminimo įamžinimą, derėtų politikams inicijuoti, kad Ramygalos g. kapinėse ant paminklo nacių sušaudytam Karolio Požėlos būriui neliktų įrašo, kad prie jų nužudymo prisidėjo lietuvių buržuaziniai nacionalistai.
„Džoit“ įkūrė stambūs finansininkai, verslininkai – buržua. Jie rūpinosi savo nacijos gerove, reiškia, kaip mane, tarybinį žmogų mokė, pagerbsime buržuazinius nacionalistus. Kodėl tuomet žydai geri, o lietuvių buržuaziniai nacionalistai blogi?“ – Tarybos posėdyje viešai žydų tautą juodino politikas.
R. Pankevičius tikina skandalingus faktus traukęs iš istorinių šaltinių. Tokiais Tarybos narys įvardijo internete surinktą informaciją.
Žydus, norinčius įamžinti savo tautos istorijoje ryškų pėdsaką palikusio labdaringo fondo veiklą, įžeidęs R. Pankevičius aiškina tokiu išsišokimu siekęs sukelti skandalą. Taip jis neva norėjęs atkreipti Lietuvos valdžios dėmesį į tremtinius. R. Pankevičių piktina, kad per ketvirtį amžiaus Lietuva nesugebėjo įkurti tremties muziejaus ir Vilniuje, Lukiškių a. pastatyti paminklo tremtiniams.
„Žinojau, kad jei žydų prašymui nebus pritarta, kils skandalas“, – savo išsišokimą motyvuoja Sibire gimęs ir su tėvais 1958-aisiais iš tremties grįžęs R. Pankevičius.
Sąmokslo teoriją sugriovė istorikai
Tarybos nario kalba be amo paliko ne tik Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną, bet ir politikus. Pasak G. Kofmano, visi R. Pankevičiaus išvardyti faktai – laužti iš piršto. Pirmininkas kreipėsi į merą prašydamas pateikti posėdžio garso įrašą, kurį planuoja pateikti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.
„Iš Savivaldybės neprašome nė cento, pinigai šiam projektui surinkti iš žydų bendruomenių, pasaulinių rėmėjų. Ar pagalvojate, kad visi jie būtų skyrę lėšų aferistų atminimui įamžinti?“ – Panevėžio politikų susijaudinęs klausė G. Kofmanas.
Idėją Panevėžyje, Krekenavos ir J. Zikaro gatvių sankirtoje pastatyti stelą, įamžinančią labdaros fondo veiklą, palaikė istorikai. Pritarti žydų prašymui Tarybai rekomendavo Kraštotyros muziejus, Kultūros ministerija.
Žydų idėjai vieningai pritarė ir Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo Panevėžio mieste Savivaldybės komisija.
Kritiškai įvertino ir kolegos
Anot G. Kofmano, „Džoint“ labdaros fondas ir dabar remia neturtingus pasaulio žydus, taip pat globoja švietimo, kultūros, sporto projektus. Jis yra ir pagrindinis Vilniuje veikiančios žydų mokyklos rėmėjas, aprūpinantis ją ne tik mokymo priemonėmis bei švietimo įstaigai reikalinga įranga, bet ir pagelbėjantis neturtingiems moksleiviams.
„Šitas labdaros fondas yra labai daug gero padaręs viso pasaulio žydams, taip pat ir panevėžiečiams. O ką gero žmonėms nuveikė su žemėmis geradarius maišantis R. Pankevičius? Ar tai, kad būdamas Tarybos nariu gavo darbą „Grauduvoje“, yra jo geras darbas?“ – įžeistas G. Kofmanas.
Tarybos nariai R. Pankevičiaus išsišokimą įvertino kaip nepagarbą tautinėms mažumoms ir patiems lietuviams.
„R. Pankevičiaus kalba paniekino žydus gelbėjusių lietuvių didvyriškumą ir atminimą“, – teigė „darbietė“ Galina Kuzmienė.
„Žydų atkaklumas, vienybė, solidarumas – pavyzdys visiems. Taryba 3000 litų pagailėjo sutvarkyti sudegusios Evelinos kapavietei, žydai taip nebūtų pasielgę“, – mano P. Vadopolas.
Iš 22-iejų Tarybos posėdyje dalyvavusių politikų „Džoint“ fondo atminimui skirtos stelos pastatymui pritarė 21. Vienintelis R. Pankevičius tam prieštaravo.
Fondo palikimas Panevėžyje
1914-aisiais Anglijos, Prancūzijos ir JAV pasiturinčių žydų įkurto ir iki šiol tebeveikiančio labdaros fondo archyviniai dokumentai liudija, kad pirmoji parama Panevėžio žydus pasiekė 1916-aisiais ir nenutrūksta iki šių dienų. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1920-aisiais, Lietuvoje buvo sugriauta 1300 žydams priklausiusių namų, dalis jų – ir Panevėžyje. Pasak G. Kofmano, „Džoint“ fondas per žydų liaudies banką skyrė paramą būstams atstatyti, organizavo statybos darbus ir netgi tarpininkavo tuometei Panevėžio tarybai svarstant klausimą dėl sklypų suteikimo nuo karo nukentėjusiems žydams. Dauguma namų iškilo dabartinėje J. Zikaro gatvėje, kuri fondo garbei 1923–1953 m. buvo vadinta Džointo vardu. Šio fondo dėka Panevėžyje buvo įsteigtos net dvi našlaičių prieglaudos Sodų g., jis daug prisidėjo ir prie hebrajų gimnazijos Elektros g. statybos. Dabar šiame pastate veikia Apygardos teismas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ