Arūnas Dumalakas
Vilniaus senamiestyje, Gėlių gatvėje, esanti sinagoga bet kuriuo metu galėjo sugriūti. Todėl puolę jos gelbėti Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai pradėjo nuo neatidėliotinų darbų.
Prie sinagogos jau darbuojasi bendrovės „Statresta“ darbininkai. Sinagogai gelbėti departamentas skyrė 50 tūkst. litų, dar 5 tūkst. litų pridėjo Vilniaus žydų religinė bendruomenė, rašo “Lietuvos ryto” priedas “Sostinė”.
Pastato stogas kiauras, dalis perdangos ir vidinis kupolas įgriuvę, pūva medinės stogo konstrukcijos, yra sienų mūras.
Pirmiausia statybininkai parems medinės perdangos ir stogo laikančiąsias konstrukcijas, kad jos nebelinktų į patalpą. Prakiurusi stogo danga bus keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės.
Darbų ėmėsi šią savaitę
Bus ardoma silikatinių plytų siena bei metalinės konstrukcijos, kurios ne tik darkė sinagogos fasadą, bet ir ardė sienų mūrą, taip keldamos pavojų visam pastatui.
Sovietiniais laikais sinagoga buvo paversta sandėliu. Prekėms iš sunkvežimių iškrauti buvo sumontuotas metalinis keltuvas, kurį dabar teks išardyti.
Avarinės būklės likvidavimo darbų projektą parengė architektė Irena Staniūnienė.
„Vilniaus sinagoga yra viena iš kelių išlikusių sostinėje, o kadaise žydų gausiame Vilniuje jų buvo apie šimtą.
Išlikusius žydų maldos namus privalome išsaugoti ateities kartoms“, – tikino KPD direktorė Diana Varnaitė.
Anot jos, norint pastatui grąžinti pirmykštę išvaizdą, ateityje laukia dar daug darbų. O kol kas būtina pašalinti griūties pavojų. Taip pat bus rengiamas restauravimo darbų projektas.
Statė kvartalo viduryje
Gėlių gatvėje esančios sinagogos nežinant galima ir nepastebėti – ji sunkiai atpažįstama.
Taip yra dėl to, kad sinagoga statyta tais laikais, kai galiojo įstatymai, nustatę žydams tam tikras ribas – jų maldos namai turėjo būti kiemuose, kvartalo viduryje, toliau nuo bažnyčių.
Ši sinagoga kartais vadinama Zavlo maldos namais arba kloizu. Joje melsdavosi apie 120 tikinčiųjų. Kad tai buvo svarbi vieta, liudija faktas, kad sinagogoje 1846 metais apsilankė Anglijos filantropas Mozesas Montefiore, kuris meldėsi prašydamas liautis persekioti žydus.
Po karo pavertė sandėliu
Vilniaus sinagoga pastatyta XIX amžiaus pradžioje – tarp 1817 ir 1833 metų vietoj buvusių medinių pastatų, priklausiusių pirkliui Zaveliui Peisachovičiui.
Sinagoga XIX amžiaus antrojoje pusėje daug kartų rekonstruota ir plėsta. Ji veikė iki 1940 metų.
Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos pastate buvo sandėlis ir butai, o nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pastatas apleistas. Neseniai nuo sinagogos pastato audra nuplėšė dalį stogo skardos.
Kad jame neįsikurtų benamiai, visi dvylika maldos namų langų buvo užkalti presuoto medžio drožlių lentomis arba užmūryti.
Moterims įrengtas atskiras įėjimas
Sinagoga Gėlių gatvėje, kaip ir kiti žydų maldos namai, orientuota į pietryčius.
Mat pagrindinio judėjų religinio traktato – Toros – arka turi stovėti Jeruzalės pusėje.
Visi dvylika sinagogos langų – aukščiau akių lygio, kad neblaškytų besimeldžiančiųjų.
Moterims buvo skirtas atskiras įėjimas į aukštesnę sinagogos dalį. Jis išlikęs iki šių dienų. Vyrai melsdavosi apačioje, kvadratinėje maldų salėje.