Nors ir nelengvai, bet į mūsų krašto istorinį kontekstą grįžta supratimas, kad dar visai neseniai (skaičiuojant istorijos mastais – prieš akimirką), šalia mūsų beveik keturis šimtus metų gyveno žydų bendruomenė. Pastaroji prieškariu sudarė apie 34-36 procentus Biržų miesto gyventojų. Visi jie vieną dieną išėjo ir visiems laikams dingo Pakamponių miške.
Karo liepsnos nušlavė jų namus, o per stebuklą išlikusiais „pasirūpino“ sovietų valdžia. Jie liko be tautybės – sovietinis obeliskas Pakamponyse skelbė apie čia nužudytus kažkokius tarybinius žmones. Išliko tik paskutinis diasporą primenantis objektas – senosios žydų ir karaimų kapinės, liaudyje „žydkapiu“ šaukiamos. Apaugusios medžiais ir suvešėjusiais krūmais, negailestingai ardomos Širvėnos ežero bangų tos kapinės sovietiniais metais niekam nerūpėjo ir lėtai, bet užtikrintai grimzdo į nebūtį.
Nedidelei susirinkusių smalsių biržiečių grupelei ekspedicijos vadovas Motlas Gordonas perskaitė ir išvertė įdomesnių antkapių epitafijas, papasakojo apie žydų kapinių ypatumus Biržuose ir kitose šalyse.
Dingus (tikėkimės, amžinai) sąvokai „tarybinis žmogus“ ir įsitikinus, kad mūsų valstybėje gyvena įvairių tautybių bei kultūrų žmonės, susirūpinta ir bene vienintelio likusio žydų kultūros paveldo objekto – kapinių – išsaugojimu. Tai – paskutinis turtingos Lietuvos žydų istorijos liudytojas, neatsiejama Lietuvos istorijos ir kultūros dalis.
Biržų rajono savivaldybė ir Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centras 2010−2014 metais vykdo projektą „Senųjų Biržų žydų ir karaimų kapinių tvarkymas ir tolerancijos ugdymas“. Kapinių erdvė atsivėrė žmogaus akiai – iškirsti krūmai, nupjauta žolė, atsirado privažiavimą rodančios nuorodos.
Jau antri metai šiose kapinėse dirbo iš Rusijos žydų civilizacijos ir mokymo centras „Sefer“, bendradarbiaujantis su Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centru bei VšĮ „Maceva“. Jiems talkino „Aušros“ vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro savanoriai.
Pernai rugpjūčio mėnesį senosiose žydų ir karaimų kapinėse dirbo 29 atvykę studentai ir dėstytojai bei Vokietijos Lippės žemės reformatų bendruomenės nariai. Kartu su Biržų moksleiviais – savanoriais ekspedicija vykdė kapinių kartografiją, fiksavo ir šifravo jose esančių senųjų antkapių užrašus, rinko senųjų gyventojų atsiminimus apie Biržų žydų gyvenimą. Praėjusiais metais epigrafikai perskaitė arti 500 antkapinių paminklų užrašų, juos nufotografavo ir suklasifikavo.
Šiemet 16 „Sefer“ centro darbuotojų ir savanorių grįžo į Biržus tęsti pradėtų darbų. Talkinant Tolerancijos ugdymo centro savanoriams, rugpjūčio 13-21 dienomis specialistai perskaitė ir užfiksavo nuotraukose per tūkstantį antkapinių akmenų užrašų. Dalis jų apgadinti, likę tik fragmentai. Iš pradžių kapai buvo sunumeruoti, po to fotografuojami, matuojami ir įtraukiami į kapinių planą. Taip pat perskaitomi ir išverčiami hebrajiški užrašai.
Kapinėse dirbantys Marija, Jelena ir Julijanas atvyko iš skirtingų miestų bei šalių. Marija gyvena ir studijuoja Sankt Peterburge, Lena ir Julijanas – iš Baltarusijos. Visus juos vienija protėvių žydiškos šaknys bei noras, kad jų tautos kultūros paminklai neišnyktų be pėdsakų. Jaunuoliai jau dalyvavo panašiose misijose Baltarusijoje ir Gruzijoje.
Baigdami darbus, ekspedicijos nariai pakvietė biržiečius į atvirą paskaitą apie senųjų kapinių tyrinėjimą. Apie atliktus darbus, antkapius, užrašus ir jų savitumus pasakojo tyrinėtojų grupės vadovas Motlas Gordonas.
Trumpai supažindinęs su ekspedicijos atliekamais darbais ir tyrinėjimais, specialistas apžvelgė senąsias Biržų žydų kapines. Jis pabrėžė, kad čia dirbančios grupės uždavinys – studijuoti kapines kaip istorijos ir kultūros paminklą. Pasak M. Gordono, Biržų kapinės pakankamai senos, nors surasti seniausiai datuoti paminklai siekia devyniolikto amžiaus pradžią. Bet, pasak tyrinėtojo, tai nereiškia, kad nebus surasta ir senesnių palaidojimų.
Nedidelį smalsuolių būrelį Motlas veda prie pirmojo paminklinio akmens. Pirštais vedžiodamas akmenyje iškaltų rašmenų grioveliais, jis skaito hebrajų kalba įamžintą užrašą „Čia ilsisi kukli moteris Eta, pono Jehudos Leibos duktė, išėjusi į geresnį pasaulį 6 adaro mėnesio dieną (Žydų kalendoriuje Adar yra pavasario mėnuo, turintis 29 dienas. Atitinka vasario-kovo mėnesį.) 5671 (1911) metais“.
Žydai metus skaičiuoja nuo menamos pasaulio sukūrimo dienos, todėl hebrajų kalendorius nuo Grigaliaus kalendoriaus skiriasi net 3760 metų. Pagal žydų kalendorių dabar yra 5774 – ieji metai.
Kitas M. Gordono parodytas paminklinis akmuo įdomus tuo, kad užrašas iškaltas tik kairėje pusėje. Dešinėje pusėje akmuo net netašytas. Anot tyrėjo, greičiausiai ši dalis buvo palikta kito šeimos nario paminkliniam užrašui.
Kitas improvizuotos ekskursijos sustojimas – rabino Mejerio Natano kapas. Jo paminklo epitafijoje sakoma, kad šis garbingas vyras buvo vienas iš jašivos „Izraelio susirinkimas“ (Jašiva – aukšto lygio religinių studijų mokykla jauniems žydų vaikinams ir suaugusiems vyrams. Ji buvo privaloma institucija norint tapti rabinu) kūrėjų ir ja nuolatos rūpinosi. M. Gordonas sakė, kad šis radinys turi aiškią istorinę vertę. Paminkle nurodytas žmogus ir jo konkretūs atlikti darbai skatina tęsti šios istorinės asmenybės gyvenimo tyrinėjimus.
Pasak tyrinėtojų grupės vadovo, pagal tradiciją antkapiniuose užrašuose retai minimos pavardės, apsiribojama tik mirusiojo ir jo tėvo vardais, todėl nustatyti ką nors daugiau apie šiuos žmones labai sunku.
M. Gordonas rodė antkapines stelas, papuoštas liūtų bareljefais, su iškaltais menoros (septynšakė žvakidė, vienas svarbiausių judaizmo simbolių), medžio ar paukščio ženklais. Anot tyrinėtojo, nors tikėjimas ir reikalauja statyti kuklų paminklą iš pigios medžiagos, pabrėžiant visų mirusiųjų lygybę, praktikoje buvo kitaip. Antkapių išraiškingumas, dekoratyvumas, akmeninių stelų raižyba, jų siužetai, atlikimo sudėtingumas visada buvo mirusiojo bei jo šeimos socialinės padėties rodyklė. Biržų senosios žydų ir karaimų kapinės šiuo požiūriu kuklios ir santūrios.
Baigdamas paskaitą – ekskursiją, Motlas Gordonas padėkojo Tolerancijos ugdymo centro aktyvistams Vidmantui ir Merūnui Jukoniams, savanoriams, visiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie žydų kultūros objekto tyrinėjimo ir išsaugojimo. Ekspedicijos vadovas planuoja dar kartą trumpam čia sugrįžti rudenį pabaigti kai kuriuos dabar nesuspėtus atlikti darbus. Tyrinėjimų rezultatus tikimasi išleisti atskiru leidiniu.