Pažadėtosios žemės pažadų neužteko

Ar­chi­tek­tas Ar­tū­ras Im­bra­sas su žmo­na As­ta ir dviem ma­žais sū­nu­mis Pa­uliu­mi ir Mi­ku prieš be­veik dvi­de­šimt me­tų iš­va­žia­vo gy­ven­ti į Iz­rae­lį. Po de­vy­ne­rių grį­žo. Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad ir iš­vy­ko, ir grį­žo ieš­ko­da­mi ge­res­nio gy­ve­ni­mo. Jau de­šimt me­tų šei­ma vėl gy­ve­na Lie­tu­vo­je ir dėl to­kio spren­di­mo ne­si­gai­li.

Kai 1995 me­tais Ar­tū­ras ir As­ta, abu bai­gę ar­chi­tek­tū­ros stu­di­jas, iš­vy­ko lai­mės ieš­ko­ti į Ar­tū­ro pro­tė­vių že­mę Iz­rae­lį, min­tis, kad vėl grįš į Lie­tu­vą, ne­atro­dė la­bai rea­li. Bi­lie­tas bu­vo pirk­tas tik į vie­ną pu­sę. “Nie­ka­da ne­slė­piau, kad iš­vy­ko­me iš Lie­tu­vos dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių. 1994-1995 me­tais ar­chi­tek­tams čia bu­vo ti­kras koš­ma­ras. Gy­ve­no­me Kau­ne, aš pirk­da­vau vie­ną kiau­ši­nį vai­kams, nes dviem kiau­ši­niams pi­ni­gų ne­tu­rė­jau. Bu­vo ti­krai su­nku. Pa­si­ta­rę su As­ta nu­ta­rė­me vyk­ti į Iz­rae­lį, kur gy­ve­na daug ma­no gi­mi­nių”, – pri­si­mi­nė A. Im­bra­sas.

Tik pa­gal specialybę

Skaitykite lzinios.lt