Empatijos jausmas ir kritinis mąstymas – Izraelio rašytojo Etgaro Kereto manymu, šie elementai visada grindė judėjiškos kultūros vertybinį pamatą. „Der Tagesspiegel“ žurnalistui Philippui Lichterbeckui jis pasakoja apie susiskaldžiusią Izraelio visuomenę, išnykusį debatų meną ir fundamentalistų cinizmą.
Pone Keretai, kalbate apie du šiuo metu vykstančius karus. Kuris iš jų yra pirmasis?
Kai kaukia sirenos, Tel Avive virš mūsų su sūnumi numušamos „Hamas“ raketos ir gatvėje vos už kelių metrų pažyra metalo nuolaužos. Arba tada, kai sėdime bunkeryje. Kai matome Gazoje žūstančius žmones. Vaikus be šalmų ir prieglobsčio. Tokiomis akimirkomis negaliu tylėti. Žmogiška norėti visa tai baigti. Jei apie tai nekalbėčiau, nebegalėčiau pažvelgti į akis savo sūnui.
Koks yra antrasis karas?
Jį Izraelio dešinieji veda prieš tokius kaip aš. Žodis „kairysis“ tapo keiksmažodžiu. Jis reiškia, kad esi išdavikas, turintis persikelti į Gazą.