Šiemet minime Dmitrijaus Gelperno 100-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje Pylimo 4 (I aukšto foje) surengta D.Gelpernui skirta parodėlė, kurią paruošė Polina Pailis.

 D.Gelpernas 1914 rupjūčio 25 d.- 1998 liepos 17 d.

         D.Gelpernas gimė Sankt-Peterburge, jo tėvas Borisas Gelpernas buvo advokatas. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Baigęs Kauno vokiečių gimnaziją, pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universiteto matematikos fakultete. Tarpukary gyvenimas suvedė jį su buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus šeima ( vokiečių okupacijos metais jis nekartą rasdavo prieglobstį jo namuose ).Sovietams okupavus Lietuvą jis pradėjo dirbti poligrafijos treste.Karui prasidėjus, D.Gelpernas ir jo artimieji mėgino evakuotis, bet nesėkmingai. 1941m. rugpjūtį buvo įkalintas Kauno gete. Metų pabaigoje gete buvo įkurta ,,Antifašistiše kamfs organizacie” – AKO ( Antifašistinė kovos organizacija ). Jos vadu tapo Chaimas Jelinas, D.Gelpernas buvo išrinktas jo pavaduotoju. Ch.Jelinui žuvus, 1944 m. tapo AKO vadu.

Po geto likvidavimo buvo išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui grįžo į Kauną, po poros metų persikėlė į Vilnių. Pradėjo spaudos darbuotojo, poligrafininko veiklą. 1954 m.neakivaizdinių būdu baigė Maskvos poligrafijos institutą. Nuo 1945 iki 1990 metų – leldyklos “Mintis” direktoriaus pavaduotojas, Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos skyriaus vedėjas. 1987 m. – vienas iš iniciatoriu įkurti Lietuvos žydų kultūros draugiją, kuri tapo Lietuvos žydų bendruomenės pagrindu, daug metų buvo jos tarybos ir valdybos narys. Buvo Lietuvos buvusių geto ir koncentracijos stovyklų sąjungos pirmininku, Tarptautinės buvusių geto kalinių sąjungos tarybos narys, Valstybinio Gaono žydų muziejaus konsultantas, vienas iš jo ekspozicijos “Katastrofa” autoriu.

        Su sutuoktine Sulamita ( jie susipažino gete ir išgyveno kartu beveik 50 metų ) užaugino dukrą ir sūnų, sulaukė anūko.

        Kartu su M.Jelinu parašė knygas ”Kauno geto partizanai”, 1948 m. ( jidiš kalba ), “Kauno getas ir jo kovotojai”, 1969 m., jo apybraižos buvo publikuojamos rinkiniuose “Ir be ginklo kariai”, 1967 m., “Literatūra ir kalba”, 1981 m., T. 17, “Žydų muziejus”, 1994 m., “Atminties dienos”, 1995 m., “Ne kaip avys į skerdyklą”, 2001 m., ( jidišo kalba ),nemažai straisnių pasirodė lietuvių, rusų, žydų, lenkų, vokiečių spaudoje.

       Palaidotas Karių kapinėse Vilniuje.