Skaityti prieškario Lietuvos laikraščius – ir malonus, ir naudingas užsiėmimas. Šalia kitokios įvairiopos naudos pirmiausia minėtina pažintinė: galime daug aiškiau suvokti, kokios buvo to meto lietuvių tam tikrų dalykų sampratos ir įsivaizdavimai. Vienas įdomiausiųjų šia prasme – žydų vaizdinys. Prieškarinis „Lietuvos aidas“ čia mane nustebino, nes jis pasirodė visai kitoks, negu tikėjausi.
Žinojau, kad 1933 m. pasirodžiusiame „Akademike“ buvo radęsi antisemitinių rašinių, o šis leidinys gyvavo toje pačioje tautininkų aplinkoje kaip ir „Lietuvos aidas“. Iš anksto, prieš imdamasis šiuo kampu skaityti, maniau, kad trys pagrindiniai to meto dienraščiai išsirikiuos šitaip: liaudininkų „Lietuvos žinios“ bus žydams palankiausios, katalikiškas „Rytas“ rasis kažkur viduryje, o tautininkų „Lietuvos aide“ atsiras ir antisemitizmo.
O išėjo kitaip: 1932–1935 m. „Lietuvos aidas“ buvo žydams palankus, skelbė nemažai apie juos žinių ir kartkartėmis leisdavo jiems patiems platesniais rašiniais prisistatyti. Žlugo eilė nusistovėjusių stereotipų apie lietuvių ir žydų santykius prieškario Lietuvoje.