Iš pirmo žvilgsnio panašūs tarpukario Lietuvos žydų ir lietuvių namų interjerai iš tiesų slepia žymius dviejų tautybių gyvensenos skirtumus. Bene labiausiai žydo ir lietuvio butai skiriasi baldų naudosena, valgio ruošimu ir žydų apeiginiais daiktais. Žydų tradicijų nežinančius žmones stebina visokių indų, rakandų gausa žydų virtuvėje. Labai svarbus jo reikalavimas – nemaišyti mėsos ir pieno nei verdant, nei valgant, todėl reikalingi skirtingi virtuvės rakandų komplektai.
Kambaryje padengtas stalas Šabatui. Tai pagrindinė, ypatinga, kiekvieną šeštadienį pažymima žydų šventė. Šeštadienis buvo skirtas Dievo pasaulio kūrimui atminti, tad religingiems žydams tai buvo nedarbo diena. Šabatas prasideda penktadienio vakarą moteriai uždegant žvakes. Žvakių uždegimas simbolizuodavo dėkingumą Dievui – dangiškos šviesos kūrėjui, atskyrusiam tamsą nuo šviesos ir šventą Šabato dieną nuo kitų savaitės dienų.