XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžio pradėta išsivadavimo iš sovietinės santvarkos kova sudarė sąlygas ir žydų tautiniam atgimimui. Imta ieškoti organizacijos formų. Daugelyje įstaigų, miestų kūrėsi žydų kultūros rėmimo grupės. 1988 m. rugpjūčio 25 d. oficialiai nutarta įkurti Lietuvos žydų kultūros draugiją, o 1989 m. kovo 5 d. įvyko draugijos steigiamasis susirinkimas. 1991 m. lapkričio 17 d. Vilniuje įvyko Lietuvos žydų bendruomenės steigiamoji konferencija, kurioje buvo priimtas nutarimas, kad atkuriama Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB), kuri išreikštų ne tik kultūrinius žydų poreikius, bet visapusiškai rūpintųsi visais žydų reikalais. Pagal LŽB įstatus bendruomenė atstovauja Lietuvos žydus, išreiškia jų valią, gina pilietinius, kultūrinius, religinius, turtinius jų interesus, gina žydus nuo bet kokių antisemitinių apraiškų ir bet kokios diskriminacijos.
LŽB, remdamasi tarptautiniu supratimu, grindžia gerus santykius su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais ir kitų tautybių piliečiais. LŽB visokeriopai skatina žydų tautinės kultūros perimamumą ir tolesnę jos plėtotę, rūpinasi Lietuvos žydų tautinės savimonės ugdymu, jidiš ir hebrajų kalbos vartojimo atgaivinimu, žydų kultūrinio palikimo ir jo paminklų išsaugojimu. LŽB remia tolesnę žydų įstaigų plėtrą, skatina jų veiklą, siekia atkurti ir puoselėti nacionalines tradicijas, organizuoja žydų švenčių ir atmintinų datų minėjimą.
Ypatingą dėmesį LŽB teikia žydų kapinių išsaugojimui, žydų kančių, žuvimo ir kovos vietoms įamžinti. LŽB skatina žydų jaunimo mokymąsi pasaulio žydų kultūros ir mokslo centruose, organizuoja susitikimus su žymiais Lietuvos ir užsienio šalių mokslo, meno, kultūros veikėjais, rengia seminarus žydų tautos istorijos tema. Nuo 1991m. LŽKD buvo pertvarkyta į LŽB. LŽB Pirmininku liko Grigorijus Kanovičius, kuris juo buvo iki 1993 m. rudens, kai išvyko į Izraelį. Nuo 1993 m. iki 2013 m. LŽB pirmininko pareigas ėjo dr. Simonas Alperavičius. Nuo 2013 m. balandžio mėn. LŽB pirmininkė yra Faina Kukliansky, o dr. Simonas Alperavičius tapo garbės pirmininku.
Lietuvoje šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5000 žydų. Siekiant kokybiškai plėtoti LŽB veiklą itin didelis dėmesys skiriamas ne tik materialinės ir socialinės aplinkos kūrimui, bet ir tautinių jausmų skatinimui, žydiškumo puoselėjimui. Kadaise, kai žydų Lietuvoje buvo daug, žydų kultūra, tautinė savimonė plėtojosi savaime, veikiama visos aplinkos. Dabar, kai jų teliko nedaug, norint išsaugoti žydiškumą, tautinį identitetą, kultūrą, reikia tai visokeriopai remti, būtina sudaryti galimybes žydams bendrauti ne tik su lietuvių ir kitomis kultūromis, bet ir su žydiškąja, supažindinti juos su žydų kultūros, pirmiausia Lietuvos žydų kultūros lobiais, kurie daugelį dešimtmečių buvo slopinami. Tai ypač svarbu dar ir dėl to, kad toji kultūra buvo suniokota – tad privalu atkurti visa, kas įmanoma. Tai mūsų pareiga ne tik Lietuvos žydijai, bet ir mūsų pareiga pasaulio žydijai, nes prarasti Lietuvos, Vilniaus žydų kultūrą jai būtų didžiulė netektis. Pagaliau išsaugoti žydiškumą, žydų kultūrą Lietuvoje mus skatina pareiga žuvusiesiems, kurie tą kultūrą kūrė; kita vertus, tai mūsų atsakas tiems, kurie norėjo ištrinti žydų ir žydų kultūros pėdsakus Lietuvoje. Tad kultūros ugdymas, rūpinimasis didžiuoju mūsų kultūros paveldu – vienas pagrindinių LŽB prioritetų.