16-asis susitikimas iš ciklo „Likimai“, skirtas vienam garsiausių XX a. aktorių ir režisierių, komedinio žanro atlikėjo Charlie Chaplin‘o 125-osioms gimimo metinėms paminėti „CHARLIE 125“.
Renginys vyko LŽB bendruomenėje birželio 10d.
Nebyliojo kino simbolis Čarlis Čaplinas savo unikaliu stiliumi iki šiol žavi ir traukia žiūrovą. Su niekuo negalėtume supainioti tų juodų ūsų, šypseną keliančios eisenos, primenančios prisukamą žaislą, klasikinio silueto katiliuko, slepiančio vešlias garbanas, lazdelės ir sodriai pusmėnuliu paryškintų antakių. Visa tai asocijuojasi su legendinio Čarlio Spenserio Čaplino (Charlie Spencer Chaplin) asmeniu.
Nuostabų artistizmą Č.Čapline išugdė jo tėvai aktoriai. Buvo pasakojama, kaip jo motina dažnai stovėdavo prie lango savo bute Londone ir, žiūrėdama į praeivius, kopijuodavo praeivių judesius. Č.Čaplinas, žiūrėdamas į ją, išmoko išreikšti jausmus ir judesiais atskleisti žmogaus vidinę būseną. Čarlio vaikystė buvo sunki, tėvas buvo -alkoholikas, mama buvo aktorė, tačiau dėl psichikos ligos turėjusi nutraukti karjerą.
Čarlis dar vaikystėje tapo našlaičiu, tačiau jam savotiškai pasisekė: nė į vieną Londono vaikų prieglaudą jis nepateko. Jį išgelbėjo gatvė, kurioje jis dainuodavo daineles ir parodijuodavo praeivius. Žmonės iš jo garsiai juokėsi ir už tai neblogai mokėjo. Čaplinas atsidūrė cirke, dar vėliau – teatro pantomimos trupėje. Vėliau Č.Čaplinas rašė: “Teatras, šokis, baletas – visur naudojama pantomima. Geresnės mokyklos kino aktoriui negali būti, kadangi kino esmė ir yra tylėjimas”. Aštuoniolikos metų Č.Čaplinas jau buvo profesionalus aktorius ir du kartus gastroliavo Amerikoje. . Čaplinas reformavo visą komedijos žanrą, situacijų komedijas pavertė charakterių komedijomis – būtent tokį vaidmenį įkūnijo Čarlis didžiojoje dalyje savo filmų, pavergdamas visų širdis.Nebebuvo juokiamasi iš personažo – buvo juokiamasi kartu su juo, nostalgija jungėsi su pasibaisėjimu socialine neteisybe. Būtent jo filmuose žiūrovai „gaudavo“ viską, ko siekia kiekvienas stebėtojas iš meno kūrinio. Čaplinas dovanoja meilės istoriją, painius nesusipratimus ir svarbiausia – laimingą pabaigą. Estetiškos ir iki skausmo visus lydinčios gyvenimiškos situacijos būdingos ir mūsų laiko žmogui.
Be humoristinių situacijų, šis herojus dažnai įkūnija ir kitas juoką nuolat lydinčias jausenas. Tai ir tragizmas, konfliktas ar net lyrinis diktatoriškas „žiaurumas“. Ir tai perteikdavo labai natūraliai, nes sugebėjo tobulai improvizuoti. Č. Čaplinas savo filmų beveik nerežisuodavo. Filmuose jo personažui sumaniai ir laimingai nuolat pavyksta išsisukti iš kebliausių nesusipratimų ir galų gale pelnyti gražiausių merginų širdis.
Pianisto Roko Zubovo idėjos dėka “.Čarlio Čaplino 125 metinų minėjimas Lietuvos žydų bendruomenėje tapo moderniu koncertu. Pasak R.Zubovo, jis netikėtai sužinojo, kad Č.Čaplinas pats kūrė muziką savo filmams. Legendinis Čarlis atgijo ir turėjo deramą draugiją: nebyliojo kino šedevrai buvo rodomi ekrane, o čia pat scenoje įgarsino pianistas Rokas Zubovas ir ansamblis „Nepaklusnieji“, kurio pavadinimas atspindi muzikantų pasiryžimą nesivadovauti kūrybinėmis klišėmis
Renginyje dalyvavo:Rafailas Karpis, tenoras Andrius Radziukynas, fleita Julius Černius, klarnetas Vytautas Mikeliūnas, smuikas Dovilė Sauspreikšaitytė-Juozapaitienė, altas Povilas Jacunskas, violončelė Sonata Zubovienė, fortepijonas Rokas Zubovas. Renginio sudarytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė.
Beveik penkiasdešimtį metų nepailstamai kūręs ir galiausiai subrandinęs charakterių komedijos žanrą Čarlis Čaplinas dovanojo mums įstabų kultūrinį palikimą. Daug metų žmonės juokėsi, liūdėjo, buvo maitinami idiliškų iliuzinių jausenų, kurias kūrybiškasis valkata atgaivindavo kiekviename mūsų. Laikai ir požiūriai keičiasi, tačiau nebylioji tyra kino klasika nemiršta.
Akimirkos
