Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko susitikimas su Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje arkivyskupu Pedro Lopez Quintana. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky papasakojo svečiui apie LŽB veiklą, žydų istoriją Lietuvoje ir iki šiol nepamirštą katalikų bažnyčios elgesį su žydais Holokausto metu. Su pagarba bendruomenė prisimena bažnyčios lyderius ir kunigus, gelbėjusius žydus. Šiuo metu bendruomenė – tai lojalūs Lietuvos piliečiai žydai, skiriantys daug dėmesio judaizmo ir žydiškos tapatybės palaikymui. Lietuvos valstybė išlaiko žydų vaikų darželį ir gimnaziją. Garbaus svečio apsilankymą bendruomenėje F. Kukliansky įvertino kaip labai svarbų įvykį.
61-erių metų ispanas Pedro Lopez Quintana Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje paskirtas nuo 2014 m. kovo mėn. Prieš tai nuncijaus pareigose jis dirbo Indijoje, Nepale, Kanadoje. Pedro Lopez Quintana teologiją studijavo Ispanijoje, Compostelano seminarijoje. 1980 m. popiežius Jonas Paulius II jį įšventino į kunigus. Svečias laisvai kalba penkiomis kalbomis: anglų, ispanų, italų, portugalų ir prancūzų.
Pasak Apaštališkojo nuncijaus, jis mielai priėmė pakvietimą apsilankyti LŽB ir džiaugiasi užmezgęs su ja ryšius. Šventojo sosto pasiuntinys priminė pasikeitusį bažnyčios požiūrį į žydus ir judaizmą. ,,Tai dalis krikščioniškos tapatybės, tai šaknys, į kurias remiamės. Daug skaičiau apie judaizmą ir Holokaustą. Prisimenu, kokias kančias patyrė Lietuvos žydai per Holokaustą, ir kokia stipri tai buvo bendruomenė, koks didelis jos indėlis į Lietuvos valstybės vystymąsi bei svarbi kultūrinė įtaka Rytų Europos žydams. Popiežius Jonas Paulius II atsiprašė už katalikų bažnyčios klaidas pasaulio žydų bendruomenės atžvilgiu. Jis kartojo, kad žydai yra mūsų vyresnieji broliai, jie mūsų šaknys. Popiežius Pranciškus rodo draugiškumą žydams dar nuo Buenos Airių arkivyskupo laikų ir šiuo metu, rengdamasis kelionei į Izraelį, skatina atvirumą.“
Nuncijus nuoširdžiai domėjosi Lietuvos sinagogų likimu, jis pabrėžė, kad religinio paveldo išsaugojimas yra svarbus dalykas, kuriam katalikiškoji Ispanija skiria daug dėmesio. Ispanijos pasiūlymas suteikti pilietybę prieš daugiau kaip 500 metų, inkvizicijos laikais, iš šalies išvarytų žydų sefardų palikuoniams, sukėlė didelį susidomėjimą visame pasaulyje. Ispanai dabar ieško savo genealoginiame medyje žydiškų šaknų, nes saugodami gyvybę, buvo priversti priimti krikščionybę arba emigruoti. Dabar gyvenantys svetur, jie suinteresuoti turėti ispanišką pasą, kad galėtų pasakyti savo vaikams, jog jų protėviai buvo išvaryti iš Ispanijos, o šiandien jie turi galimybę grįžti. Pasak Apaštališkojo nuncijaus, jis ir pats mėgsta padainuoti žydiškas dainas, jo gimtinėje daug žydiškų kultūrinių dalykų, nekalbant apie patiekalus, saldumynus, jau seniai tapusiais ispanų tradicijų dalimi. Dabar Ispanijoje garbė būti žydu, nors ne vieną šimtmetį žydiškumas buvo slepiamas dėl persekiojimo ir pogromų.
LŽB pirmininkė F. Kukliansky susitikime sakė, kad Ispanija – pavyzdys, kaip reikia šiandien išlaikyti istorinį žydų paveldą. Lietuvoje po Holokausto žydų gyventuose miesteliuose liko tik sinagogos, o didžioji dauguma žydų buvo nužudyti. Ispanijoje valstybė rūpinasi sinagogų paveldu. ,,Noriu šį pavyzdį įgyvendinti Lietuvoje“,- kalbėjo F. Kukliansky.
Susitikime su nuncijumi dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnik, vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius, Socialinio centro direktorius Simonas Levinas, LŽB tarybos narys Daumantas Todesas, Lietuvos vyriausias rabinas Chaimas Buršteinas, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, žurnalistai.
Maša Grodnik padėkojo nuncijui Pedro Lopez Quitana už vizitą ir pasakė, kad visi nepriklausomoje Lietuvoje buvę Vatikano nuncijai palaikė šiltus draugiškus ryšius su žydų bendruomene, per susitikimus drauge dainuodavo žydų dainas. M.Grodnik prisiminė apie Lietuvos žydų bendruomenėje minėtas 95-ąsias Vilniaus vyskupo, didžiojo žydų gelbėtojo, palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso metines.. Jo ingreso (1918-12-08) pamokslas – ganytojo veiklos programa – labai artima dabartinio popiežiaus Pranciškaus programai. Vyskupas Jurgis „gynė kiekvieną nuskriaustąjį, bet labiausiai žydus“. Tą patvirtina „Di jidiše štime“ po Matulaičio mirties paskelbtas nekrologas.
PŽB pirmininkas G. Kofman dėkojo, kad nuncijus rodo gerą pavyzdį visiems katalikams, kaip tolerantiškai bendrauti su žydais. Panevėžyje Holokausto minėjimo dienos renginiuose dalyvauja ir katalikų bažnyčios atstovai. Pirmininkas svečiui atminimui nuo visų regioninių žydų bendruomenių padovanojo knygelę „Panevėžio žydų istorijos fragmentai. Praeitis ir dabartis“.
D. Todesas padovanojo knygų ir diskų apie žydų paveldą.
