Kontaktinė informacija Šiaulių žydų bendruomenė, tel. 8 (41) 426796 el. p. sazb@splius.lt , Višinskio g. 24, Šiauliai.
Šiaulių žydų bendruomenės veikla Šiuo metu Šiaulių žydų bendruomenėje yra apie 200 žmonių. Bendruomenė aktyviai bendrauja tarpusavyje, švenčia žydiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas, vykdo kultūros programas, bendradarbiauja su Šiaulių universitetu, teikia ir skirsto socialinę paramą.
Šiaulių žydų istorija
Pirmasis žydų bendruomenės apsigyvenimas Šiauliuose minimas XVII a. pab., tačiau tik 1701 m. kunigaikštis Jokūbas Liudvikas Šiauliuose leido žydams legaliai gyventi ir kurti savo bendruomenę.
Iš pradžių žydai sudarė nedidelę gyventojų dalį, tačiau situacija keitėsi ir pamažu vis daugiau prekybinių ir strategiškai svarbių objektų ėmė valdyti žydų tautos atstovai.
Istoriškai itin reikšmingas buvo 1831 m. įvykęs Tautinio išsivadavimo judėjimas, kuris turėjo didelės reikšmės ir Šiaulių krašto žydams. Sunkiose kautynėse, kurios vyko miesto priemiesčiuose tarp lenkų maištininkų ir Rusijos armijos nukentėjo ir miesto gyventojai žydai. Įsitvirtinę mieste sukilėliai nusavino žydų nuosavybę, turtus ir pakorė keletą žydų, įtartų ryšiais su rusais. Po šio judėjimo situacija pagerėjo – siekdama susilpninti lenkų įtaką, rusų valdžia leido žydams dalyvauti savivaldybės rinkimuose.
XIX a. viduryje žydams buvo leidžiama prekiauti centrinės Rusijos imperijos teritorijoje, o nutiestos traukinių linijos padėjo išvystyti prekybą. Per trumpą laiką miestas tapo svarbiu Šiaurės Lietuvos kelių ir pramonės centru, kuriame klestėjo vieni didžiausių Rusijos imperijoje žydams priklausę odos ir avalynės fabrikai, tabako, šokolado ir sausainių fabrikai, jie steigė bankus, spaustuves, malūnus, alaus ir midaus daryklas, acto, degtinės gamyklėles, smarkiai vystė tekstilės pramonę, ypač linų apdirbimo sektorių. XX a. pradžioje apie 80 proc. visų Šiaulių amatininkų buvo žydai, daugelis jų turėjo parduotuves, vaistines, smulkias įmones.
Pirmasis pasaulinis karas
Tarpukaryje Šiauliuose gyveno 7000 žydų (35 proc.), o prieš Antrąjį pasaulinį karą jų buvo 8500 (25 proc. miesto gyventojų).
Tarpukariu Šiauliuose veikė žydų įsteigti trys vaikų darželiai, dvi pradžios mokyklos, gimnazija ir progimnazija, jie turėjo savo biblioteką, knygynus, veikė žydų amatų mokykla ORT, kurioje buvo rengiami batsiuviai, šaltkalviai ir siuvėjos. 1898 m. mieste buvo pastatyta geriausia Kauno gubernijoje žydų ligoninė su operacine, ambulatorija, vaistine.
Nemaža dalis žydų visuomenės aktyviai vykdė politinę veiklą. Vieni pirmųjų žingsnių valdant miestą aptinkami XIX a., kada žydai atskirai nuo krikščionių iš savo tarpo rinko du ratmanus.
Paskutinėje nepriklausomos Lietuvos Šiaulių miesto taryboje taip pat būta žydų tautos atstovų.
Antrasis pasaulinis karas
1939 m. Šiauliuose gyveno 8000-8500 žydų. Vokiečiams įžengus į Šiaulius visi čia buvę žydai pateko į fašistų nelaisvę: 1941 m. birželio 28 d. prasidėjo žydų areštai ir masiniai naikinimai. Pirmosiomis okupacijos savaitėmis buvo suimta ir nužudyta apie 1200 vyrų. Maždaug po mėnesio Šiauliuose atsirado du getai, kur glaudėsi apie 6000 žmonių.
Pirmame, vadinamajame Kaukazo gete, buvo įkalinta apie 2950 žydų. Ežero-Trakų getui esant per mažam, kad tilptų likusieji Šiaulių žydai, čia suvaryta apie 3000 žmonių. Trūkstant vietų žydų komiteto atstovai ėmė prašyti savivaldybės kito kokio rajono. P. Linkevičius ir A. Stankus žydų atstovams pažadėjo Šiaulių miesto Kalniuko rajoną, bet su sąlyga, kad žydai, prieš apgyvendinant juos Kalniuko gete, laikinai bus perkelti į kaimo pirklių sinagogą, žydų senelių prieglaudą ir centrinę choralinę sinagogą.
Šis pasiūlymas buvo klastingas. Suvarius žmones į minėtus pastatus, maždaug po 200-300 žydų į kiekvieną, paskui jie buvo vežami į Kužių seniūnijos Luponių mišką prie iš anksto paruoštų duobių ir šaudomi. Į ištuštėjusius pastatus vėl renkama 200-300 būsimų aukų. Šaudymai truko maždaug mėnesį. Kadangi keletą dienų lijo lietus, šaudymo vietos supelkėjo, paskutiniai 500 žydų buvo sušaudyti Bubių kaimo Bubių piliakalnio papėdėje iškastose moliui imti duobėse.
1941 m. rugsėjo 8 d., kai abu geto rajonai buvo pilni žmonių, teritorija tapo galutinai izoliuota. Čia buvo draudžiama įeiti ar išeiti be specialių pažymų; tai leista tik darbo kolonoms. Mieste žydų praktiškai nebeliko.
Geras veikė iki 1944 m. Likusius žydus, likviduojant getą, išvežė į Vokietijos koncentracijos stovyklas. Mažesnių miestelių gyventojai buvo sušaudyti vietoje. kai kuriems žydams, padedant vietos gyventojams, visgi pavyko išgyventi. Po Antrojo pasaulinio karo į Šiaulius grįžo dalis žydų, kurie buvo koncentracijos stovyklose arba evakuoti, tačiau ilgą laiką Šiauliuose nebuvo jokių žydų organizacijų.