Rabinas Rami Shapiro yra amerikiečių poetas, eseistas, apdovanotas ne viena literatūrine premija. Yra parašęs nemažai poezijos, grožinės literatūros bei judaizmo liturgijos knygų. . Autorius aktyviai bendradarbiauja su vieno internetinio žurnalo skaitytojais, atsakinėdamas į jų klausimus religijos tema. „Bernardinai.lt“ skaitytojams siūlome susipažinti su keletu jo pateikiamų atsakymų, tikėdamiesi, jog šis tekstas ne vieną paskatins susimąstyti: o ką jis atsakytų į panašų klausimą?
Ar turėčiau mokyti savo apreiškimo?
Į šiuos amžinus klausimus norėčiau pasiūlyti keletą atsakymų ne norėdamas užbaigti pokalbį, bet jį praplėsti. Netvirtinu žinąs ką nors, ko nežinotum, bet būsiu laimingas, jeigu padėsiu tau prisiminti tai, ką jau žinai.
Mes esame žydai, o mūsų dukra žaidžia katalikų finansuojamoje futbolo komandoje. Aš nesmagiai jaučiuosi dėl jos maldos į Jėzų prieš kiekvienas žaidynes ir treniruotes. Kartą jai pasakiau, vietoje Jesus sakyti cheeses. Ar aš teisingai pasielgiau?
Ne. Įsivaizduok katalikę mamą, mokančią savo dukrą kiekvieną kartą sakyti „a donut“ (angl. a donut – spurga), kai žydų finansuojama komanda savo maldose taria Adonai (Viešpats). Ar tai tavęs nežeistų? Jeigu tave kamuoja tai, jog dukra dalyvauja tose maldose, paprašyk, kad ją nuo jų atleistų. Vis dėlto aš esu už tai, kad ji maldas kalbėtų prideramai teisingai. Išmokimas melstis, kaip kiti meldžiasi, gali tik praturtinti religinį išprusimą ir galbūt taip pat pagilinti jos dvasingumą. Tai gali suteikti tiek tau, tiek ir tavo dukrai progą pasvarstyti, ką religija ir dvasingumas reiškia jums abiem.
Aš esu žydas, tačiau kartais man sunku tikėti, kad Dievui rūpi, ką mes valgome. Koks tavo požiūris į „košer“ principą?
Kai žydai sako, kad Dievui rūpi, ką mes valgome, tuo norima pasakyti, jog valgymas ir daiktų naudojimas apskritai yra moralinis dalykas. Kašrut – košer reiškia „tinkamas“, o laikytis košer principo – tai savo gyvenimą grįsti teisingumu, gailestingumu ir nuolankumu (Mich 6,8). Kai šį principą pritaikau savo maitinimuisi, valgau žemutinėje maisto grandyje, sumažinu gyvulių kančias, nes valgau vegetarišką maistą ir suteikiu daugiau galimybių kitiems, nes nešeriu brangių grūdų galvijams. Kai kašrut principą taikau kitiems pirkiniams – drabužiams, automobiliams, elektronikos prietaisams ir t. t., aš riboju savo vartojimą aukščiausiais etiniais ir aplinkosaugos standartais, kokiais tik galiu. Aš stengiuosi pirkti iš tų gamintojų, kurie gerbia tiek savo darbuotojus, tiek mūsų planetą. Taip pat siekiu riboti savo pirkinius, pasirinkdamas daiktus, kurie mažiau kenkia gamtai bei socialinei, politinei ir psichologinei aplinkai. Šiuose dalykuose neesu tobulas, bet savo pastangas padarau matomas. Košer principas – tai viena iš didžiausių judaizmo dovanų pasauliui. Aš linkiu, kad kuo daugiau žmonių į tai pažvelgtų rimtai.
Mano sūnus buvo pakrikštytas kaip krikščionis, tačiau jis atsivertė į induizmą. Kaip man išgelbėti jo sielą ir jį sugrąžinti prie Jėzaus?
Tavo rūpinimasis sūnumi kyla iš meilės, tačiau tavo troškimas jį „sugrąžinti atgal“ kyla iš baimės. Meilė yra atvira, imli ir svetingai priimanti. Meilė suranda erdvės kitiems, kaip tai aiškiai parodė Jėzus. O baimė yra varžanti, izoliuojanti ir atmetanti. Ji nepalieka erdvės kitam. Patrauk savo sūnų meile, suteik jam erdvės tokiam, koks jis yra. Galbūt jis „sugrįš“, galbūt ir ne, tačiau jei tu bet kuriuo atveju pasiliksi mylintis, tai suvoksi, kad sūnus iš tikrųjų niekada neišėjo.
Kodėl hinduistai garbina karves?
Jie jų negarbina. Jų pagarbą karvei laikyti karvės garbinimu yra tokia pat klaida, kaip klaidinga manyti, kad krikščionių pagarba kryžiui yra medžio garbinimas arba amerikiečių saliutavimas JAV vėliavai yra iškilmingas ištikimybės pasižadėjimas audeklui. Karvė, kaip ir kryžius ar JAV vėliava, yra simboliai, kurie išreiškia vertybes, esančias už jų. Indijoje karvė yra gyvenimo, maitinimo ir gausos simbolis. Ji gerbiama todėl, kad tos vertybės yra gerbiamos.
Aš jaučiu, jog Dievas mane kviečia mokyti apreiškimo, kurį jis man davė. Kaip man suburti pasekėjų?
Tiesiog gyvenk savo tiesa. Jei tavo pašaukimas yra tikras, jei jis buria žmones į imlias, atviras grupes, skatina pagarbą, užuojautą, teisingumą, laisvę ir taiką, tai žmonės tave suras. Jeigu tavo pagrindinis rūpestis yra suburti pasekėjų, tai aš abejoju, ar Dievas tave apskritai kviečia.
Pragaras man kelia siaubą nuo pat vaikystės. Aš myliu Jėzų kaip savo Viešpatį ir Išganytoją, tačiau negaliu atsikratyti sekinančios baimės pakliūti į pragarą. Ar galėtum man padėti?
Jei tu iš tikrųjų myli Jėzų, tai pragaras yra paprasčiausiai dar viena vieta, kur tarnautum tiems, kuriems jo reikia. Jėzus pasakė savo apaštalams: „Lankykite pražuvusias … avis“ (Mt 10,6), o kas gali būti labiau pražuvęs už tuos, esančius pragare? Kad ir kur Dievas tave pasiųstų, ten surastuosius apkabink su meile ir žinok, jog taip darydamas prapleti dangaus karalystę.
Aš meldžiuosi Dievui kiekvieną rytą, kad įvyktų jo valia; tačiau dažnai man nesiseka. Kodėl Dievas neišklauso mano maldos?
Galbūt Dievas nori, kad tu dabar būtum varganas. Pagalvok apie Jobą, kuris sako: „Nejau priimsime iš Dievo rankos, kas gera, ir nepriimsime, kas bloga?“ (Job 2,10). Pagalvok apie Jėzų Getsemanėje, kuris prašė Dievą, atitolinti jo laukiančią mirties taurę, vien tam, kad suvoktų, jog Dievo valia yra, kad jis mirtų ant kryžiaus (Mt 26,39). Yra puikybė galvoti, jog Dievo valia tau yra tik meilė ir prabanga. Dievo valia yra tai, kas įvyksta kaip tik dabar. Koheletas sako: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi“ (Koh 3,1). Tai gali būti tiesiog tavo nesėkmės laikas. Nemaištauk prieš tai, verčiau susidraugauk ir lauk, kol praeis. Viskas praeina.
Mano sužadėtinė yra katalikė ir nori, kad aš atsiversčiau į jos tikėjimą. Kartu su ja aš dalyvauju Mišiose, tačiau pati Eucharistijos idėja man yra atstumianti. Ar valgyti Jėzaus kūną ir kraują nėra panašu į kanibalizmą?
Kai tu buvai kūdikis ir pirmą kartą atradai savo žaislą, ką su juo darei? Tu dėjai jį į burną. Per burną mes pažįstame pasaulį intymiausiu būdu, o Kristaus kūno ir kraujo priėmimas yra pats intymiausias būdas pažinti Kristuje apsireiškusį Dievą. Pagalvok, kokį intymumą tu jauti bučiuodamas į lūpas savo sužadėtinę. O dabar padaugink tai tūkstanteriopai. Tu galbūt dar nesi pasirengęs tokiam dieviško intymumo lygmeniui, tačiau užuot baisėjęsis turėtumei to ilgėtis.
Mano sesuo meldžiasi į medinę Jėzaus ikoną. Ji sako, jog tai labai paguodžia, bet aš manau, kad tai yra stabmeldystė. Aš noriu tą ikoną pavogti ir sudaužyti, nes Dievas sako, jog mes turime sudaužyti kitų žmonių stabus. Ką patartum?
Visų pirma džiaukis, kad tavo sesuo surado priemonę paguodai. Antra, nevok ikonos, nesišaipyk iš jos ir neužsipulk sesers, kad ji taip meldžiasi. Ikonos nėra stabai, o ji nesimeldžia į ikoną. Tikriau sakant, ji naudoja ikoną kaip tarpdurį į Kristų. Turėdama matomą dėmesio centrą, ji pajėgia peržengti blaškančias mintis ir įsijausti į gydantį ir galintį keisti Kristaus artumą. Culen marek . Atsiverk naujai idėjai, o nesistenk užverti sesers minties.
Kelerius pastaruosius metus tobulinau save įvairiais būdais, tačiau dabar nesu arčiau tikslo negu tada, kai pradėjau. Kaip galiu pasiekti tobulumą?
Mane erzina pati tobulumo idėja. Mane taip pat baugina idėja, kai koks nors žmogus įsivaizduoja esąs tobulas. Aš labiausiai pasitikiu trapiais, netobulais žmonėmis. Užuojauta kyla ne iš tobulumo, o iš netobulumo; ne esant virš trūkumų, o mokantis juos tvarkyti su meile sau ir kitiems. Tik tada, kai matau, kad tiek tu, tiek aš, esame trapūs ir su trūkumais, tada man gali kilti užuojauta mums abiem.
Say “Cheese” Instead of Jesus? Should I Teach My Revelation?
2009 m. sausis – vasaris, Spirituality & Health
Iš anglų kalbos vertė Vidmantas Šimkūnas SJ