Rugsėjo 23 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenė paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Kaip ir kiekvienais metais, šią skausmingą dieną bendruomenės nariai susirinko pagerbti žuvusiuosius prie 1941-1944 m. vokiečių administracijos įsteigto Šiaulių geto vartų stovinčio paminklinio akmens. Aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Prie paminklinio akmens buvo uždegtos atminimo žvakutės, padėti gėlių krepšeliai bei akmenukai.
Prieš 85-erius metus, 1941-aisiais, prasidėjęs masinis Lietuvos žydų (litvakų) genocidas tragiškai nutraukė šimtmečius gyvavusių žydų bendruomenių istoriją ir tūkstančių žmonių gyvenimus. Šiandien, rugsėjo 23-iąją, minėdami Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, prisimename ir pagerbiame Holokausto aukas – žmones, kurių gyvybės buvo atimtos nacistinės Vokietijos okupacinio režimo vykdyto genocido metu.
Vakar, rugsėjo 23-ąją, Lietuvą apskriejo liūdna žinia, kad po sunkios ligos mirė poetas, vertėjas Alfonsas Bukontas. Prieš kelis dešimtmečius jis buvo parašęs trumpą autobiografiją, kuri atspindi ne tik didžiąsias žmonijos tragedijas, bet ir tarp jų esantį nepasiduodantį žmogiškumą, rizikavimą savo saugumu dėl to, kaip pasielgti teisinga. Tad nors poetas jau iškeliavo amžinybėn, jo gyvenimo istorija lieka ta, kurios svarbu nepamiršti.
Rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė paminėjo kartu su miesto ir rajono bendruomene.
2026 m. rugsėjo 22-ąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Pabradėje vyko prasmingas ir jautrus minėjimas „Atminties kelias“, skirtas Holokausto aukoms ir kadaise mūsų mieste gyvenusiai žydų bendruomenei atminti. Švenčionių r. Pabradės ,,Ryto“ gimnazijos 7b, 8b (mokytoja R. Mateikienė), kraštotyros būrelio mokiniai (mokytoja D. Grincevičienė), bendruomenės nariai ėjo į Pabradėje esančią Holokausto aukų atminimo vietą, kurioje pagerbė žmones, kurių gyvenimus nutraukė 1941 metų tragedija. Šis atminties kelias tapo simboline kelione į mūsų krašto praeitį, primenančia skaudžius istorijos įvykius ir pareigą išsaugoti jų atminimą ateities kartoms.
Švenčionių rajono žydų bendruomenė kartu pagerbti Holokausto aukų atminimą ir paminėti Švenčionių geto likvidavimo sukaktį š. m. spalio 4 dieną Švenčionyse vyksiančiuose atminimo renginiuose:
11 val. minėjimas Švenčionių miesto centriniame parke prie Menoros paminklo.
12 val. pagerbimo ceremonija masinių žydų žudynių vietoje Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.
Švenčionių r. žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro
Rugsėjo 13 d. gausus būrys Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių susirinko restorane „Žemaitis“, kur jaukiai ir šventiškai kartu pasitiko Roš Hašaną – žydų Naujuosius 5787-uosius metus.
Kupiškyje vyko prasmingas renginys, skirtas Kupiškio žydų istorijai, jų gyvenimui ir atminimui puoselėti. Šią dieną Kupiškyje su oficialiu vizitu pirmą kartą lankėsi Jos Ekscelencija Izraelio Valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, kurią lydėjo vyresnioji ambasadorės padėjėja Raminta Cimbolaitytė.
Panevėžio teatre „Menas“, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, vyko režisieriaus Juliaus Dautarto filmo-spektaklio „Getas“ peržiūra. Renginys buvo skirtas Holokausto aukų atminimui ir istorinei atminčiai puoselėti.
Buvusių getų kalinių sąjunga nuoširdžiai užjaučia Alfonso Bukonto artimuosius, draugus ir visus, kuriems jis buvo brangus.
Netekome ilgamečio Sąjungos nario, žmogaus, kurio gyvenimas ir kūryba buvo neatsiejami nuo atminties, išlikimo ir tiesos liudijimo.
Alfonsas buvo vienas iš mūsų. Jo labai trūks.
Tegul šviesus jo atminimas išlieka mūsų širdyse.
Buvusių getų kalinių sąjunga
Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2026 m. rugsėjo 23 d., eidamas 86-uosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, vertėjas, publicistas, ilgametis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Alfonsas Bukontas (1941 – 2026).
Tai didžiulė netektis ne tik lietuvių literatūrai, bet ir mūsų bendruomenei, kuriai Alfonsas buvo brangus žmogus ir liudytojas – savo gyvenimu ir kūryba primenantis, kokia trapi ir kartu kokia stipri gali būti žmogaus atmintis.
Saulėtą popietę Pabradės kultūros centre nuskambėjo ypatingas akordas – čia atidaryta pirmoji projekto „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ paroda „Šabo stalas – vietos žydų istorijai atminti“. Tai unikali, kintanti paroda-mozaika: priklausomai nuo dizainerių bei eksponatų autorių kūrybinių sprendimų ir nusiteikimo, Šabo kompozicija kiekvieną kartą bus vis kitokia. Šiandien Pabradės gyventojus ir svečius pasitiko šventinis Šabo stalas, papuoštas granatais, figomis, obuoliais bei tradicinėmis apvaliomis chalomis.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė nuoširdžiai sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky gimimo dienos proga!
Tegul Jūsų neapleidžia Sėkmė, lydima litvakiškos Stiprybės!
Pagarbiai,
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė
F. Kukliansky – stipri ir išskirtinė asmenybė, daugelį metų savo laiką, jėgas ir energiją skirianti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei bei jos žmonėms. Pirmininkės darbas reikalauja ne tik didelės atsakomybės, bet ir ištvermės, ryžto bei gebėjimo išlikti tvirtai net tuomet, kai tenka susidurti su sudėtingais iššūkiais.
Savo laikysena, atkaklumu ir atsidavimu ji yra pavyzdys daugeliui. Tai žmogus, kuris ne tik kalba apie atsakomybę bendruomenei, bet kasdien ją prisiima ir savo darbais kuria stipresnę bendruomenę.
Šią ypatingą dieną linkime geležinės sveikatos, energijos, įkvėpimo ir žmonių, su kuriais gera dalytis ne tik darbais, bet ir gyvenimo džiaugsmais. Tegul netrūksta šviesių akimirkų, nuoširdžių susitikimų ir artimųjų šilumos.
Linkime, kad ir toliau lydėtų stiprybė, atkaklumas ir tikėjimas tuo, ką darote dėl Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir jos žmonių.
Gražaus gimtadienio, miela pirmininke!
Šį sekmadienį pasitiksime Jom Kipurą – didžiausią ir svarbiausią žydų religinę šventę. Atpirkimo ir apsivalymo nuo nuodėmių dieną. Nesvarbu, kiek labai žydas yra tikintis, per Jom Kipurą nė vienas nerizikuoja keliauti, praustis ar valgyti. Šią šventę būtina pasitikti teisingai, todėl dalijamės maldų Vilniaus Choralinėje sinagogoje laikais.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kartu paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir pagerbti daugiau nei 200 tūkstančių visoje Lietuvoje nužudytų piliečių.
Data: 2026-09-23
Laikas: 12:30 val.
Vieta: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Panerių memorialas, Memorialo g. 15, Vilnius.
SVARBI INFORMACIJA!!!
Norinčius vykti LŽB transportu, maloniai prašome registruotis, nurodant savo vardą bei pavardę, e-paštu: info@lzb.lt. iki rugsėjo 22 d. 12:00 val.
Rugsėjo 23 d. 11.45 val. užsiregistravusių renginio dalyvių autobusas lauks prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4, Vilnius).
Maloniai prašome nevėluoti.
Holokausto aukų minėjimo Panerių memoriale akimirka / TV3 nuotr.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia kartu paminėti Lietuvos žydų genocido aukas.
Data: rugsėjo 23 d., trečiadienis.
Laikas: 11 val.
Vieta: Prie pirmojo Šiaulių geto vartų.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ savo spalvinga programa džiugino Kauno publiką festivalyje „Kauno sodai 2026“. Muzika, šokiai ir gera nuotaika subūrė festivalio lankytojus ir dar kartą priminė, kokia gyva ir spalvinga yra žydų kultūros tradicija.
Ansamblio “Fajerlech” pasirodymas festivalyje “Kauno sodai 2026” / “Fajerlech” nuotr.
O jau ateinantį sekmadienį, rugsėjo 20 d., „Fajerlech“ pasirodys Vilniuje, Tautų mugėje!
Kviečiame susitikti 14 val. Kudirkos aikštėje – jūsų laukia spalvinga, energinga ir nuotaikinga programa, kupina muzikos, šokių ir geros nuotaikos.
Lauksime Vilniuje!
Ansamblio “Fajerlech” pasirodymas festivalyje “Kauno sodai 2026” / “Fajerlech” nuotr.
KoncertasTarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Droga Dō“ („Kelias Dō“) muzika suvienija Lenkiją, Lietuvą ir Japoniją bei puoselėja istorinę atmintį.
„Dō“ japoniškai reiškia „kelias“, o daugelyje kalbų siejasi su pirmuoju gamos garsu. Todėl festivalio pavadinime slypi žodžių žaismas – „kelias dō“, reiškiantis ir „muzikinis kelias“. Festivalis skirtas Antrojo pasaulinio karo metais daugiausia žydų kilmės iš Lenkijos ir Lietuvos pabėgėlių kelio, vedusio per Lenkiją ir Lietuvą iki pat Japonijos, atminimui. Festivalis įprasmina istoriją ir primena, kaip japonų diplomato Čiunės Sugiharos dėka keliavo nuo nacių persekiojimo išgelbėti žmonės.
Kai baigiasi vasara ir ateina ruduo, subręsta derlius, o kartu pagal žydų kalendorių prasideda ir Naujieji metai – Roš Hašana.
