Mielieji,
gyvename ne visai paprastais laikais. Mus supa karo pavojus, mūsų istorinėje Tėvynėje, Izraelyje, karas dar nesibaigė, žmonės dar kovoja ir žūsta. Ukrainoje žmonės kenčia dėl agresoriaus veiksmų.
Aš niekada negalvojau, kad teks gyventi karo sąlygomis. Maniau, kad ši mūsų vaikų ir anūkų karta užaugs be karo, bet, nepriklausomai nuo mūsų, taip atsitiko.
Tačiau, nepaisant visų šių tragiškų aplinkybių, nutinka ir šventės, kurios atneša šviesą, viltį ir džiaugsmą. Dėl to mes kiekvieną dieną uždegame po žvakutę, kad primintume sau, kad pasaulis nėra visiškai juodas. Yra ir gerų gyvenimo posūkių, kurie įžiebia viltį, jog visi karai baigsis, o mūsų vaikai ir anūkai bus saugūs, sveiki, laimingi, ir gerų gyvenimo posūkių ir tas išėdavilti, kad visi karai baigsis ir mes būsime saugūs ir mūsų vaikai, anūkai bus saugūs, sveiki, laimingi, džiaugsmingi ir jiems nereikės jaustas blogai dėl gresiančio pavojaus.
Chanuka – šviesos šventė – švenčiama jau daug metų, todėl ji mums suteikia viltį, kad mūsų valstybėje, kurioje gyvename, antisemitizmo nebeliks, o demonstruojantys prieš Izraelį, bus nuraminti.






























