Jau trečius metus, pavasarį, Izraelio ambasada Lietuvoje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Izraelio generalinis konsulas Vilniuje, prof. Vladas Algirdas Bumelis sukviečia bičiulius į vienos didžiausių metų švenčių Pesacho Sederio vakarienę.
2025m. balandžio 2 d. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas gavo pranešimą, kad šalia Senųjų Panevėžio žydų kapinių guli numestas riboženklis. Apie įvykį pranešė šios gatvės gyventojai Kristina ir Jonas Liaučiai. Riboženklį jie rado numestą šalia Panevėžio Naujamiesčio g. 29 numeriu pažymėto namo.
Žymiausia Lietuvoje žydų tradicijų žinovė, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį trečiadienį, balandžio 9 d., 17:30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.
Liūdėdami pranešame, kad š. m. balandžio 4 d. mirė mūsų bendruomenės ir Saulo Kagano Gerovės centro narys Borisas Liberčukas (1936 – 2025).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky visų vardu reiškia nuoširdžią užuojautą velionio žmonai, vaikams ir visiems artimiesiems.
Grupė Jungtinės Karalystės Bendruomenių ir Lordų rūmų parlamentarų, padedama įvairių organizacijų, parengė ataskaitą apie 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ teroristų išpuolį Izraelyje.
Šią savaitę Briuselyje vyko antrasis Pilietinės visuomenės forumas, skirtas kovai su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimui, kurį organizavo Europos Komisija.
Mielieji,
Bnei Maskilim – Vilniaus progresyvi žydų bendruomenė – kviečia Jus kartu švęsti Pesacho sederį!
Apeigas ves rabinų seminarijos studentai Emma Aaronson, Dani Pattiz, Viljamas Žitkauskas – Baale Tfila.
Data: 2025.04.12
Vieta: Lietuvos žydu bendruomene, Pylimo g. 4
Laikas: 19:00
Šio ypatingo vakaro metu prisiminsime ir minėsime Išėjimo istoriją, skaitysime Haggadą, kartu giedosime tradicines giesmes ir mėgausimės šventine vakariene pagal Pesacho papročius.
Registracija būtina! Prašome patvirtinti savo dalyvavimą el. paštu viljamas@lzb.lt
Prisijunkite prie mūsų šventinio stalo ir kartu pajuskime laisvės bei bendrystės džiaugsmą!
Kovo 27–29 dienomis Palangoje ir Plungėje vyko tarptautinis seminaras „Mokymas apie žydų istoriją ir Holokaustą Lietuvoje, naudojant žmonių istorijas ir lankant istorines vietas“. Renginyje dalyvavo 27 mokytojai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos.
2025 m. balandžio 10 d. 17.30 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia Jus į susitikimą su kultūros tyrinėtoja, fotografijos istorike Margarita Matulyte. Šiuo išskirtiniu renginiu pradėsime kovo 26 d. atidarytos Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Atokvėpio formos“ lydimųjų renginių ciklą.
Džiaugiamės galėdami jums pristatyti NAUJĄ Nataljos Cheifec paskaitą, sukurtą pagal Vilniaus Gaono knygą „Even šlema“ („Tobulas matas“).
Susitinkame šį ketvirtadienį, balandžio 3 d., 17:30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Artėja Pesach ir šeimininkės ruošiasi sederiui – tradicinei vakarienei ant kurios stalo būtinai puikuosis gefilte fiš. Paisdomėkime šio kultinio patiekalo istorija.
Gefilte fiš – farširuota žuvis pagal litvakų tradiciją. Vieniems – gardumynas, kitiems – kažkas tokio bjauraus, kad net pagalvoti sunku. Bet šiaip ar taip, dauguma tikrai įtrauktų jį į populiariausių Aškenazių virtuvės patiekalų sąrašą. Ir ne veltui – juk Rytų Europos žydai jį valgo jau šimtus metų.
Juokingiausia, kad gefilte fiš iš pradžių net nebuvo žydiškas patiekalas! Pirmą kartą apie „įdarytą lydeką“ užsiminta prieš 700 metų, ne žydų vokiškoje kulinarijos knygoje. Ten virta ir sutrinta žuvis būdavo pagardinama žolelėmis bei sėklomis, vėl sudedama į tą pačią žuvies odą ir kepama. Tai buvo mėgstamas katalikų patiekalas per gavėnią, kai negalima valgyti mėsos.
Viduramžiais tas katalikiškas patiekalas atkeliavo į žydų virtuves ir tapo žinomas kaip gefilte fiš (įdaryta žuvis). Rabiniams žuvis atrodė puikus patiekalas pradėti šabą ar šventinę vakarienę, nes ji simbolizuoja Mesijo atėjimą ir vaisingumą. Be to, Vokietijos ir Rytų Europos žydų bendruomenės lengvai galėjo gauti šviežios, saldžios žuvies, kurią sumaldavo šiam patiekalui. Aplinkui netrūko žuvingų upių ir ežerų.
Kovą šiauliečiai turėjo ne vieną progą susirinkti ir jaukiai atšvęsti svarbiausias šventes bei paminėti svarbius žmones.
Pasitikdami Šabatą norime pasidžiaugti nuostabiu įvykiu, kuris vakar nušvietė bendruomenę. Jau ne pirmus metus po mūsų stogu vyksta visiems žydams ir jų draugams ypatinga šventė – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija septintojų Bar / Bat micva.
Valstybės įvaizdis yra svarbus veiksnys, padedantis užtikrinti šalies dalyvavimą ir įtaką tarptautinėje erdvėje. Tai ypač aktualu tokioms valstybėms, kurių galimybės įtvirtinti savo suverenitetą (ir reputaciją) buvo apribotos objektyvių ir subjektyvių faktorių. Lietuva ir jos visuomenė išgyveno keletą jos egzistencijai grasinusių režimų – Romanovų imperijos valdymą, sovietinę bei nacistinę okupacijas. Todėl tiek 1918–1922 m. kuriant valstybę, tiek atkuriant nepriklausomybę 1990 m., ir siekiant įgyvendinti nemažiau sudėtingą uždavinį, t. y. sulaukti tarptautinio valstybės pripažinimo, susidurta su valstybės įvaizdžio problema.
Šią savaitę bendruomenę aplankė iš užsienio senelių šaknų atvykęs ieškoti Alexanderis Phibbsas.
Viena žymiausių Lietuvoje žydų tradicijų žinovių, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį ketvirtadienį, kovo 27 d., 17:30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į paskaitą – koncertą „Klezmerių muzika: nuo ištakų iki šiandienos“. Renginį veda Vokietijoje gyvenantis profesorius Igoris (Itzikas) Epsteinas.
Kovo 15-oji Lietuvoje minima kaip Žydų gelbėtojų diena. Ši diena skirta pagerbti žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis, kad išgelbėtų žydus nuo Holokausto.
