Aut. Ruth Reches

Visapusis Holokausto psichologinių ir kitų pasekmių pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir bendrasocialine prasme. Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, norėdami išvengti jo ateityje. Yra gausi mokslinė literatūra, kurioje Holokaustas visapusiškai įvertintas doroviniu, filosofiniu, ekonominiu, politiniu ir kitais aspektais. Tačiau psichologinis Holokausto tyrimas tik prasidėjo. Be psichologinio  nagrinėjimo Holokausto supratimas yra nepilnas, o jo reikšmės įvertinimas  klaidingas.

Katastrofų problematika ir ypač jų psichologinių pasekmių tyrimas patraukia psichologų dėmesį. Yra nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjami gamtinių katastrofų, karų ir pan. psichologinės pasekmės. Bendras šių katastrofų tyrimo bruožas yra tai, kad jie apima artimesnes pasekmes. Paprastai tokie tyrimai atliekami iš karto katastrofai įvykus ar po kelių metų. Ilgalaikės psichologinės pasekmės nesulaukė tinkamo dėmesio. Tačiau būtent tokių pasekmių tyrimas ypač svarbus. Jis leidžia įvertinti  pamatinius, sunkiausiai praeinančias katastrofos pasekmes.

Tokia katastrofa kaip Holokaustas sukelia traumą atskiriems individams ir pavirsta visuomenės problema. Individo trauminis išgyvenimas yra tiesiogiai susijęs su jį supančių žmonių trauminiu išgyvenimu. Jei visuomenėje paplitęs neadaptyvūs gynybos mechanizmai (t.y. jei visuomenėje yra vengiama viešai diskutuoti Holokausto įvykių tema) ir neigia traumuojančius prisiminimus, tai traumą patyrę asmenys taip pat apie traumą nekalba, stengiasi apie ją negalvoti. Tuomet neįsisąmoninti prisiminimai, kurie nebuvo integruoti per asmeninę patirtį į visuomeninį kontekstą, yra perduodami spręsti sekančioms kartoms, ir tokiu būdu trauminės patirties integracija yra atidedama ateičiai.

Tikimės, kad mūsų tyrimas turės ir tiesioginį psichoterapinį poveikį mūsų tiriamiesiems. Pirmą kartą Lietuvoje atliekamo naratyvinio interviu metu išgyvenę Holokaustą turės galimybę prisiminti ir papasakoti savo trauminį patyrimą (kai kurie galbūt pirmą kartą), o tai gali turėti teigiamą terapinį poveikį.

Prisiminę, papasakoję ir įsisąmoninę savo skaudžią patirtį, išgyvenusieji kitaip pažvelgs į senus išgyvenimus, ir jau savo vaikams ir anūkams perduos kitokią informaciją.

Viliamės, kad pateiktos publikacijos viešoje erdvėje suteiks plačiai visuomenei galimybę susipažinti su psichologinėmis Holokausto pasekmėmis.

Daugiau straipsnių šia tema:

• Atsparumo psichologinei traumai vidinių veiksnių teorinė analizė
• Traumuojančių Holokausto prisiminimų įtaka tapatumo patirčiai
• Psichologinio pasipriešinimo atkuriamajam teisingumui problema
• Psichologinė bausmės samprata