Pastaba- kandidato pranešimo rinkėjams tekstas neredaguotas
Vilniaus žydų bendruomenės nariams.
Arkadijus Vinokuras,
rašytojas, žurnalistas, aktorius
http://www.vinokuras.lt/cv/
arkadijus@vinokuras.lt
Sveiki.
Šiandien priėmiau nuodugniai apmąstytą, svarbų man ir mano šeimai nelengvą sprendimą – kandidatuoti į Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkus. Svarbiausia apsisprendimo priežastis yra vienintelio kandidato siekis užimti Vilniaus žydų bendruomenės (toliau VŽB) ir Lietuvos žydų (litvakų) -toliau LŽB pirmininko postus dedantis demokratu. Tikrovė yra kitokia: demokratinės rinkimų taisyklės pažeidžiamos. Vardan asmeninių ir grupinių interesų, nesiskaitant su jokiais demokratinių rinkimų principais, ciniškai skaldoma bendruomenė. Visai pamirštant, kad: bendruomenė nėra verslo įmonė, pirmininkas/ė nėra eilinis vadybininkas, o pirmininko postas nėra karjeros laiptas ar pragyvenimo šaltinis. Politine, kultūrine, socialine, galiausiai solidumo ir solidarumo prasme šis skaldymas nenaudingas nei vienam žydų bendruomenės nariui.
Aš taip pat esu įsitikinęs, kad Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas jokiais būdais neturi tapti VŽB ir LŽB bendruomenių pirmininku vienu metu. Sėdėjimas ant visų kėdžių nieko bendro neturi su demokratija. Mane pažįstantys žino, kad sakau, ką galvoju ir darau tai, ką sakau.
Kodėl buvo sunku apsispręsti.
Visų pirma dėl asmeninių sumetimų. Šiandien esu visiškai nepriklausomas nuo jokių interesų grupių nei draugystėmis, nei finansiškai. Šioje vietoje, manau, kandidatas turi deklaruoti bendruomenei savo pragyvenimo šaltinius, asmeninius ir viešus interesus siekiant visiško skaidrumo. Todėl: mūsų šeimoje esu atsakingas už pajamas į šeimos biudžetą. Turiu registruotą individualią įmonę vedančią meninę-kūrybinę veiklą. Pajamos yra skaidrios, deklaruojamos: jos yra iš knygų leidimo/pardavimo, spektaklių Lietuvoje ir užsienyje, žurnalistinio darbo alfa.lt, paskaitų ir – švediška pensija. Milijonieriais nesame, bet pasispaudus, liekame visiškai nepriklausomi. Pajamos pakankamos išlaikyti nuosavą namą, dvi mašinas, šeimą – du vaikus, 90-ties metų močiutę. Mano sutuoktinė yra žurnalistė ir menininkė, atlieka svarbią užduotį – iliustruoti mano rašytas knygas. Be jos nebūtų išėjusi nei viena mano knyga, o jų yra devynios. Ji taip pat atsakinga už namų ir vaikų priežiūrą. Esu jai nuoširdžiausiai dėkingas.
Taigi, mūsų finansinė padėtis mums leidžia rinktis tokį gyvenimą, kokio norime. Tad turėtų kilti logiškas klausimas, kam man galvos skausmas – vadovauti Vilniaus žydų bendruomenei, atsisakant visiškos asmeninės laisvės?Atsakomybė.Vis dėlto pasirinkau dalyvauti rinkimuose. Mes esame bendruomenės nariai, todėl privalome reikiamą bendruomenei akimirką prisidėti prie jos gerovės. Dar viena priežastis – esu nuoširdžiai dėkingas visai bendruomenei už dalinę paramą mano sūnaus Tado mokslams JAV, todėl noriu nuoširdžiai prisidėti prie niekam nenaudingo konflikto šalinimo ir dirbti bendruomenės labui, ypač tokiomis nelemtomis akimirkomis kai bendruomenei gresia susiskaldymas. Šiam gėdingam procesui vykstant negaliu ir nenoriu stovėti šalia. Žinau, kad galiu užkirsti kelią į VŽB pirmininko postą patekti žmonėms, galimai neturintiems moralinės teisės vadovauti Vilniaus žydų bendruomenei. Žinau, kad galiu teigiamai atnaujinti bendruomenę. Turiu ilgą Švedijos žydų bendruomenės patirtį, žinau jos demokratinę valdymo struktūrą ir sandarą, kurioje bendruomenės pirmininkas nėra ponas dievas, bet protingai kontroliuojamas komandos narys.
Kokiais kriterijais turėtų būti vertinamas kandidatas?
Pagarba demokratinėms žaidimo taisyklėms. Visų pirma turi būti laiku paskelbtos rinkimų procedūros: ar bus vieši kandidatų debatai? Kas moderuos? Kada? Kokioje vietoje? Be jokių abejonių LŽB tinklapyje turi būti pristatomi visi be išimties kandidatai, jų programos, jų mintys. Tenka apgailestauti, kai esamas vienintelis kandidatas nesilaiko demokratinių žaidimo taisyklių pažeisdamas teisines normas. Tai rodo negebėjimą teisiniais būdais ginti savo poziciją. Kaip tokiu atveju bus ginamos bendruomenės teisės ir interesai?
Patirtis. Gyvenimiška patirtis bei gebėjimas nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis yra būtina sąlyga. Šiandien mūsų bendruomenė sparčiai sensta. Tai skaudu. Daugelis gyvena iš minimumo. Pats esu pensininkas, tiesa, apsaugotas švediškos pensijos. Tačiau artimai bendrauju su pensininkais visoje šalyje, lankau visą Lietuvą, kalbuosi su mūsų tautiečiais. Puikiai suprantu bendraamžius ir jų problemas, ir žinau, kad nepakanka vien tik gražių, saldžių telefoninių sveikinimų. Reikia ir konkrečiai patirti artimą bendravimą su garbaus amžiaus žmonėmis, taip suvokiant jų problemas. Pavyzdžiui, nuolat namuose prižiūrime 90-ties metų žmonos mamą, Izraelyje gyvena mano 87 metų mama, kurią aplankau kai tik galiu.
Taip pat puikiai pažįstu jaunimą ir žinau jų lūkesčius: turiu du sūnus: 22 metų Tadą ir 11 metų Saulių. Bendrauju su Šolom Aleichemo gimnazijos mokinių tėvais, su direktoriumi M. Jakobu ir mokytojais.
Gebėjimas spręsti konfliktus. Turiu didelę konfliktų sprendimo patirtį: esu tarnavęs Izraelio karinėse pajėgose, keturis metus dirbęs Švedijos karininkų kovos mokykloje, buvau pirmasis Lietuvos KAD ir KAM karinis atašė ir karys savanoris. Taip pat dirbau Švedijos vaikų teatro mokyklos direktoriumi, pedagogu, teatrų režisieriumi. Lietuvos konservatorių vyriausybėje buvau A. Kubiliaus patarėjas, atsakingas už religinės ir bendruomeninės žydų nuosavybės restituciją. Tai reiškia, kad turiu daugiametę patirtį personalo konfliktų valdyme visokiomis, net ir ekstremaliomis sąlygomis. Sprendžiant konfliktus tarp dviejų pusių, būtinas absoliutus objektyvumas ir laisvos nuo asmeninių interesų rankos. Priklausant nuo tam tikrų interesų grupių, bendruomenės pirmininkui neįmanoma nekonfliktiškai valdyti problemas, žmonių tarpusavio santykius, ginti bendrą interesą. Vidinių konfliktų niekas neišvengs, bet jie jokiais būdais neturi tapti bendruomenės skaldymo įrankiu. Tie konfliktai, jeigu įmanoma, neturėtų plisti už bendruomenės ribų.
Pavyzdžiui, jokiais būdais neturi tęstis viešas konfliktas tarp skirtingų mūsų, žydų, religinių grupių ir bendruomenės. Idant išspręsti šį konfliktą būtinas nepriklausomas VŽB pirmininkas, kuriuo pasitiki abi pusės. Aš bendrauju su abejom pusėmis ir abi vienodai gerbiu. Esame viena tauta visiškoje mažumoje, todėl kiekvienas konfliktas patraukia visos Lietuvos ir pasaulio dėmesį. Kiekvienas mūsų konfliktas yra lakmuso popierėlis mūsų nekentėjams. Nereikia pamiršti, kad esame litvakų bendruomenė, kurios ištakomis didžiuojasi dešimtys tūkstančių bendratautiečių pasaulyje, iš kurios kilo garsiausi pasaulyje vardai. Taip, vidinė demokratija yra gyvuojančios bendruomenės prielaida ir pagrindas, bet paslysti lygioje vietoje dėl egoistinių interesų tikrai nedera. Mes turime galvoti ir veikti taip, kad mūsų bendruomenės įvaizdis būtų aukštumoje, o ne mindžiojamas žemumoje. Mano tikslas yra ginti Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gerą vardą. Visų pirma konsoliduojant ir pasitelkiant visą bendruomenę, kiekvieną narį, nepamirštant nei vieno.
Šioje vietoje be abejo matau ir šiandieninės VŽB pirmininkės Fainos Kukliansky vadovavimo trūkumus. Suprantu, kad sėdint ant kelių kėdžių veik neįmanoma suspėti visur. Vis gi, aš kreipiausi į pirmininkę su siūlymu formuoti demokratiškus VŽB rinkimus ir Faina Kukliansky tuojau su tuo sutiko. Deja, kažkur komunikacija sutriko ir S. Gurevičiaus bei jo rėmėjų nepasiekė mano siūlymai, arba jie į juos sąmoningai neatsižvelgė. Matyt, pasirinkta vaidinti auką ir kovotoją už demokratiją. Žydų bendruomenės pirmininkui/ei žmones būtina išklausyti nesirenkant jų pagal statusą. Taip pat pirmininkės adresu pastoviai keliami vienokie ar kitokie kaltinimai. Manau, jie kyla dėl laiko stokos imtis viešųjų ryšių, tiesioginių susitikimų su bendruomenės nariais. Tai dar kartą patvirtina mano teiginį, kad kiekviena mūsų institucija turi turėti po vieną vadovą, o ne vieną visiems. Apie kaltinimus LŽB pirmininkei: šiuo metu nėra nei vieno viešo kaltinimo jai nusižengus teisės aktams. Klausimų yra, be abejo, todėl būtina į tuos klausimus kuo greičiau ir skaidriai atsakyti. Pavyzdžiui, ar ruošiasi pirmininkė Faina Kukliansky dalyvauti VŽB pirmininko rinkimuose?
Pabaigai. Man rašant, kilo klausimas, ar etiška viešinti kito kandidato trūkumus. Deja, pats kandidatas jų nepaskelbė, nors žinia svarbi. Tiesiog nesąžininga kandidatui neviešinti galimo šleifo nesvarbu, ar žmogus kaltas, ar ne. Juk nenorime, kad būsimas pirmininkas/ė užsiimtų teismais, o ne bendruomenės reikalais? Nuo tokio vadovo bus nusigręžiama, nenorima bendrauti nei politiniame, nei kultūriniame lygmenyje.
Ar aš turiu trūkumų? Be abejo. Mano sutuoktinė tai puikiai žino. Tačiau tie trūkumai niekaip nesikerta su bendromis etikos ir moralės normomis. Nei karto nei Lietuvoje, nei užsienyje nesu apkaltintas tas normas pažeidęs. Noriu, kad mūsų bendruomenės vadovai – kas jie bebūtų, laikytųsi visų padorumo, skaidrumo, sąžiningumo normų ir kriterijų sprendžiant bendruomenės reikalus. Manau, kad tokių kandidatų turime.Pagarbiai
Arkadijus Vinokuras