“Pesachas – puikus metas padėkoti Aukščiausiajam už tai, jog prieš daugelį metų ir žydai išsilaisvino iš vergijos, padėkoti už tai, ką turime dabar, kartu tai metas pagalvoti apie ateitį.
Geriau nelaukti, kol manai pabirs iš dangaus, o patiems padirbėti.Tai turėtų daryti visi bendruomenės žydai. Tardama žodį “bendruomenė”, naudoju jį plačiąja prasme. Visada sakiau, kad mūsų bendruomenės sąvoka platesnė už narystę. Tačiau pastaruoju metu lyg kažko surežisuoti (o scenarijus, deja, gana klišinis) į bendruomenę ėmė plūsti nematyti neregėti nariai. Nemanėme, kad Vilniuje tiek žydų. Kadangi Vilniaus bendruomenės nariai gauna po nemokamą pakelį macų, – jų gali net pritrūkti.
Labai tikimės iš naujųjų narių ne tik būti aktyviems rinkimų į Vilniaus bendruomenės pirmininko postą metu, bet ir kasdieninėje veikloje. Kaip sakydavo mano senelė “niekas per nosį neįlenda”. Reikia užsidirbti, o ne laukti ištiesta ar pakelta ranka stebuklo, kuris gali ir nepasikartoti.
Linkiu visiems gražios Pesacho šventės!